Paskutiniai kilometrai iki Gruzijos. Važiuoju namo (namai gali būti ne vieni). kelionės pabaiga visada keista: ir gaila baigti kelionę, ir norisi atsipalaiduoti ir pasidalinti įspūdžiais su draugais.
Privažiuojame Azerbajdžano-Gruzijos sieną. Yra laukiančių mašinų eilė, bet mes su vėliavėlėmis. Privažiuojame prie šlagbaumo. Girdžiu kaip azerų pasienietis į raciją kartoja "diplomat". Suku galvą ratu: suprask kaip nori. Šlagbaumas pakeliamas ir įvažiuojame. Einu forminti dokumenų. Kaip visada atsiranda "žemietis", sovietmečių tarnavęs Šiauliuose. Draugiškas pokalbis su juokeliais. Man paaiškina kad mūsų išvažiamas nurodytas per kitą punktą, kažkur už 400 kilometrų. Bet jokių problemų - dėl "tautiečių" jis viską pats sutvarkys.
Gruzija. Užsukame į Lagodekhi nacionalinį parką. Reliktiniai medžiai, sužymėtos trekingo trasos. Marius suranda upeliuką kur išsimaudyti, mes jo (Mariaus) ilgai ieškome.
Labai smagus kelias, kairėje Alazani upė, dešnėje mažėjantis pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Karšta. Prieš Telavi sukam prie upės: puiki vieta maudymuisi. Šoki į upę ir tave neša greita srovė. Kartoji.
Pagaliau namie, mano Kisishevi namuke. Namie!
Važiuojame pas draugus vakarienei. Ėriukas, baklažanai, vynelis ir smagus draugų pokalbis. Kelionė baigėsi, įtampa dingo ir tave smagioj kompanijoj atpalaiduoja. Na mane labai atpalaidavo, teko vesti :-) Bet kas prieš tokį stalą atsisakys
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą