Šiandien trauksim per Irano Kurdistaną. Lonely Planet tvirtina kad čia vienas iš gražiausių Irano kraštovaizdžių. Mr. H. įnirtingai siūlė čia nevažiuoti. Kelias eina šalia Irako sienos per kurią vyksta šnapso kontrabanda. O kontrabandininkai nelabai toleruoja žiūrovus. Rizikuojame.
Sustoję poilsiui pasigrožime klasikiniu Irano automobiliu - Peykan. Turbūt 90 proc. viso autoparko sudaro būtent šis 60-tų metų inžinierinės minties stebūklas. Nepaisant savo neįspūdingo dydžio jis ryja 14 litrų benzino 100 kilometrų. Nors modelis sukurtas Anglijoje, jis primena nesantuokinį rusiškos "Volgos" ir "Moskvičiaus" kūdikį.
Piknikavimas yra iraniečių tautinis sportas. Jie su savo samovarais gali įsikurti bet kurioje vietoje - kad ir automagistralės skiriamoje juostoje. Ir mėgautis poilsiu "laukinėje gamtoje". Mašinose visada yra reikalingas inventorius.
Kelias kyla į kalnus. Kitoje slėnio pusėje - Irakas. Kai po antro pasaulinio karo buvo brėžiamos valstybių ribos kurdams nepasisekė - jų gyvenamos teritorijos liko padalintos tarp Turkijos, Irako ir Irano. Vaizdai fantastiški, bet nefotografuojami - viską dengia geltona migla. Pradžioje galvojome kad tai rūkas, bet poto supratome kad tai iš Irako dykumų atneštos smėlio audros liekanos. Jautiesi stipriai smėlėtas.
Skirtingai nuo Azerbaidžano sienos pasienio įtvirtinimų beveik nesimato.
Stojame "čaichanoje" arbatos. Laima iškart suorganizuoja kavos, Marius susižavėjęs kaljanu. Mums davė "neužturbintą", be opiumo. Bet nepalyginsi su egiptietišku turistiniu variantu. Kurdės labai laisvų pažiūrų, viena pati manęs paprašo nusifotgrafuoti kartu. Neįtikėtina!
Sankryžoje vos nenusukame į Iraką. Vaikinai su automatais nurodo teisingą kelią. Gaila kad įdomiausių personažų negalima fotografuoti.
Padarome fotosesiją. Marius nuo emocijų tiesiog kyla į orą.
Marivano pakraštyje surandame fantastišką motelį. Apačioje ežeras, kitoje pusėje matosi Irako šviesos. Didžiulis kambarys su trimis lovomis ir sėdimu unitazu. Fantastiškai smagu galu gale pasėdėti. Iraniečių supratimas apie lovų minkštumą yra labai specifinis - kiek nakvojom, jausmas buvo kad miegotum tiesiai ant lentų. Kadangi vienos lovos trūksta su entuziazmu sutinku miegoti ant pripučiamo čiužinio.
Smagiai pavalgome. Šiandien pavyzdinga diena: valgėme pusryčius, suvalgiau sriubą per pietus ir dar nuostabi žuvis vakarienei. Blogai užsukau kamštį ir čiužinys naktį išsileido - ne problema!
1 komentaras:
suzinojau daug
Rašyti komentarą