Penktadienis. Pagaliau ateina tas laikas kai prasideda Kelionė. Kelionė - tai nuotykis. Nuotykis yra tai kad kažkas gali nutikti ir neturi supratimo kas. Jei viskas eina pagal planą tai yra ne kelionė o ekskursija. :-)
Kol kas beveik viskas eina pagal planą. Tiesa, aš nupirkau bilietą į Rygą ne pusei penkių vakarui o pusei penkių ryto. Atsirasti Rygoj 6 valandą ryto ir laukti lėktuvo, išskrendančio į Tbilisi pusę 9 vakaro gan kvaila ir, galbūt, brangu. Pavyko įtikinti Kęsturi kad nuvežtų į Rygą. Įtikinti AirBaltic kad mes norime įlipti Rygoj buvo kur kas sunkiau - "viską sprendžia kompiuteris, galbūt pavyks". Keista, bet pavyko. Dar keisčiau kad pavyko prakišti ir dvimetrinį trimerį.
Tbilisi kaip visada pasitiko Gia. Pasisėdėjimas virtuvėje, pasipasakojimai. Vynelis. Penkios ryto atėjo akimirksniu.
Šeštadienis. Laima miega, o mes su Gia turim daug reikalų. Muitinėje reikia nuimti mašiną nuo įskaitos. Viskas OK, bet pas mane naujas pasas. Mašina užregistruota senu. Dėl suprantamų priežasčių su senu pasu mūsų neįleistų i Azerbajdžaną. Visi supranta, bet reikia apgauti kompiuterį. Pavyksta su Viršininko pagalba. Gerai kad yra kompiuterio viršininkas.
Marius kviečia pas savo pažįstamą dailininką vakaronei. Instrukcija paprasta - pasuksi ten, pavažiuosi ir pamatysi Namą. Suprasi. Radau be problemų.
Otaro namas tikrai lengvai atpažistamas. Crazy. Papasakoti kaip jis atrodo būtų sunku. Nuotaika viduje atitinka namo architektūrą. Vynelis ir įpatingai smagūs Otaro pasakojimai. Panašu kad abi pusės išsiskyrė labai patenkintos vakarėliu. Gruzijos standartai vakarėliams yra labai aukšti :-) Reiškia mes tikom...
Grįže dar smagiai pasėdėjom su Gia ir jo draugais - Otar'u ir Mariko. Prisiminėm kaip smagiai praeitais metais leidom laika prie jūros Kvariati ir nusprendėme pakartoti.
Sekmadienis. Galu gale reikia pradėti keliauti. Kelionės pradžia, užmirštame apie baliukus. Visa komanda: aš (vairuotojas - GPS navigatorius), Marius (ekstremalus navigatorius iš prigimimo), Laima (turinti sąvybę dingti iš akiračio per akimirką), Dalia (būtinai reikia apžiūrėti kiekvieną spalvotą augalėlį) krauname džipą ir išvažiuojame. Gia su Tamriko su palengvėjimu išlydi.
Oras - saulė su debėseliais. Kelias iki Abastumani kurorto puikus (tiek gamta, tiek ir kokybe). Mašinų nedaug todėl pavyksta išvengti gruziniško ekstrymo - trigubi lenkimai ir pan. Abastumani turėjo geresnius laikus. Dabar daugiau egzotiškas negu unikalus. Marius randa viešbutuką už normalią kainą - 10 lari (15 litų) žmogui.
Laiko turim traukiau toliau - į Zekarį pėrėją. Žemėlapyje tai nupiešta kaip magistralinis Akchaltsikhe - Kutaisi kelias. Realybėje privažiuji Boržomi nac. parko šlagbaumą. Vietiniai reidžeriai mus praleidžia, bet perspėja kad pats parko Viršininkas dabar lankosi čia. Kelias normaliai offroad'inis, pravažiuojamas tik su džipu. Iš kitos pusės, tai nėra pats blogiausias Gruzijos kelias. Gamta fantastiška. Plauko debesiukai, pušys, rūkai ir kiti malonumai.
Baigiam vakarėlį kavinukėje. Kebabai ir vynelis puikūs!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą