Mariaus nuomone visais kebliais atvejais reikia eiti į turgų. Kiaušinienė čia matyt nebuvo populiari, bet radome turgaus kampelį kur kepamos kepenėlės su svogūnais. Sienos buvo papuoštos erotiniais paveiksliukais.
Na aš nesu specialistas, bet lyčių santykių problema ten yra gan komplikuota. Vyra ir moterys gyvena atskiruose pasauliuose. Paną pakibinti gali tik apsivedęs (t.y. sumokėjęs $$$). Jei vyrukas su pana bus užklupti vienumoje tai siūloma arba apsivesti, arba būti užmėtyti akmenimis. Dažniausiai pinigų vyrukas neturi, teismas tokiais atvejais tiesiog įkeičia jo koją ar ranką. Šsiskirti paprasta (užtenka tris kartus pasakyti "išeik"), bet kitai pusei lieka įkeistas turtas :-) Jei abu jau vedę, tai taikomas tik antras variantas. Užmėtymas akmenimis atliekamas demokratiškai: abu įkasami, poto nukentėjusieji svaido akmenis. Jei pavyks atsikasti tai tavo sėkmė. Tiesa, vyrus užkasa įki pusės, moteris - iki kaklo. Šariato teisė, nepasikeitusi nuo 8 amžiaus :-).
Jei du vyrukai vaikšto kartu tai jie tiesiog draugai...
Pirmą kartą tenka piltis kurą vieniems, t.y. be gido. Lengvieji automobiliai važinėja benzinu, degalinės jiems yra tik miestuose. Ir eilės tikrai rimtos. Sunkvežimiai važinėja dyzeliu, degalinės retai ir tik už miesto. Mes jau buvome beveik sausi ir skubiai reikėjo prisipildyti. Pakeliui sutiktam žmogui rodydamas į save šūktelėjau:
-Gazolin!!!
-Iran! - oriai atsakė anas.
Matyt dabar pasklis pasakojimas apie sutiktus keliautojus iš tolimos Gazolin šalies.
Radom degalinę. Kurui įsipilti reikalinga speciali kortelė, bet ją iš karto paskolina paslaugus vairuotojas. Nemokamai. Mokam apie 1USD už 60 litrų dyzelio. Marius sako kad tokias momentais mano veidas tampa įpatingas :-)
Vėl kalnuose. Pusdykumė. Keista, bet yra telefonai automatai.
Aplenkia motociklas su policinku. Gale sėdi kareivis su kalašnikovu. Policinkas rodo kad sustotume. Kadangi argumentai rimti stojame nedelsdami, tuo pat metu dėl visa ko slėpdami fotoaparatus. Kareivis priėga prie mašinos ir labai įtikinamai atkreipia į mus automatą. Gal mes ką nors pamatėme? Gal čia gaminama Irano atominė bomba? Prieina policinkas. Švaria anglų kalba pasiteiruaja:
- kaip smagu jus matyti Irane? Gal turite kokių problemų? Gal reikiamkokios pagalbos?
Užtikriname kad iki šiol jokių problemų neturėjome. Maloniai atsisveikiname. Juokdarys, blin :-)
Vietos negyvenamos ir egzotiškos. Kaip ir teigė Lonely Planet pravažiuojame įdomius kalnų kaimelius. Jie labai ekologiški. Namai drėbti iš molio, apkūrenami š.... Jei namas neprižiūrimas jis lieka molio krūva plius keletas rastų, tinkamų kito namo perdengimui.
Jaučiasi kad žmonės kitokie - moterys leidžiasi fotografuojamos ir apdarai ne vien juodi. Artėjame prie Irano Kurdistano.
Pagaliau vienoj iš įdomiausių Irano vietų. Takht-e Soleyman - Saliamono sostas. Tai kalnuose esanti zoroatristų šventykla. Ugnikalnio viršuje mažas ežerėlis, aplink galingi griuvėsiai. Ugnis, žemė, vanduo ir vėjas. Nebėra tik iš kalno gelmių vamzdžiais atvestos ugnies. Bet vieta jaučiasi. Stipriai. Stogas gal kiek važiuoja.
Kurdai irgi važiuoja į šias vietas. Su savo įspūdingomis kelnėmis.
Aplink tik kalnai ir kaimelis tolumoj. Šventyklos papėdėje statomės palapines. Su Laima iškrauname mašiną, Laima išverda arbatos ir sukuria laužą. Marius per tą laiką iš akmenų sukrauna bokštą - meninė instaliacija. Mano mintis suvalgyti bent pusryčius buvo teisinga. Gaila kad niekam nekyla entuziazmo išvirti makaronų. Sėdime prie laužo ir mėgaujamės viskiu. Zoroatristai tikrai teisingai išrinko vietą, vėjas kaip reikia. Ir šalta, aukštis apie 2200. Įraną įsivaizdavau kaip karštą šalį ir megztinio nepasimėmiau. Susivilkau kas liko, bet megztinis nepamaišytų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą