2009 m. birželio 17 d., trečiadienis

Iranas 2009. Kelionė. Takht-e Soleyman - Takab - Sanandaj

Naktis praėjo ramiai, vietinės dvasios mūsų netrukdė. Nebuvo ir taip šalta kaip tikėjausi. Kaip visada Laima verda kavą, bet pusryčius atidedam geresniems laikams. Laima išsimiklino greitai sukrauti stogo bagažinę, po meditacijų galime važiuoti tolyn. Pakylame į gretimo kalno šlaitą kad galėtume pasigrožėti Takht-e Soleyman iš viršaus.







Kelias eina kalnais, kaip įprasta navigacija rusiškuose žemėlapiuose rodo tik kalnų takelius, nors asfaltas neblogas. Kažkoks vairuotojas akmenimis bando užplumpinti gan didelę gyvatę.

Panašu kad galime sulaukti didelio lietaus - dangus juodas, žaibuoja. Jaučiasi kad važiujame į Kurdistaną - vyrai su žavingomis plačiomis kelnėmis, moterys spalvingos ir nebijo fotografuotis.







Irano-Irako karo kankinių vaizdavimas irgi jau kitoks



Pakelėje galima sustoti ir atsigaivinti "caj". Iraniečiai "čaj" taria kiečiau negu rusai.



Takab miestelyje surandame restoranėlį. Čia yra net užsieniečiams skirtas viešbutis su palydovine TV - čia apsistoja keliautojai į Takht-e Soleyman. Išsikalbam su menedžeriu apie riaušes Teherane. Jis sako kad netiki vietine TV, skambino į Teheraną savo draugams - tie neatsiliepia, matyt suimti. Klausiame apie padėtį Tabrize - antras pagal dydį miestas Teherane, turėsime užvažiuoti. Paskambino draugams, sakė kad lygtai ramu.

Be įpatingų nutykimų pasiekiame Sanandaj. Kompanija išeina ieškoti viežbučio, aš lieku atsakinėti į klausimus iš kur mes. Viešbutis netoli, bet reikia apvažiuoti kvartalą arba važiuoti per "plytą". Kamščiai. Renkamės "plytą". Eismo reguliuotojas nustebęs mūsų sumanymu, bet parodau vėliavėles - turistai, o gal ir diplomatai. Atėjęs karininkas leidžia važiuoti prieš eismą.

Prie viešbučio nėra kur palikti mašinos, su Mariumi nuvarome Teraniuką į saugomą aikštelę. Kokį kilometrą grįžtame turgaus gatvelių labirintu link viešbučio. Pasiveja sunerimęs vaikinukas iš aikštelės. Supratau kad mano mašina žviegia. Grižtu. Prie mašinos tovi policijos automobilis, pora policijos motociklų, kariškiai ir neaiškūs civiliai su racijomis. Gal kokia 20 žmonių ir žiūri į mano kaukiančią mašiną. Mariaus langas buvo paliktas atdaras ir suveikė signalizacija. Policijos karininkas parašo dokumentš (pirmą kartą Irane!), aš atsiprašau ir maloniai pakalbame apie Iraną. Visi išsiskirsto, lieka tik pora saugumiečių. Jie labai nustebę kad aš nekalbu farsi, o angliškai, jie, deja, nemoka...

Viešutis prabangus, 28USD už kambarį su dušu. Marius su Dalia apsigyvena viešbutėlyje šalia. Jiems karštą vandenį žada įjungti tik 11 vakaro. Viešbutėlis prie pat turgaus







Su Laima einam vakarieniauti ir surandame prabangų restoraną. Žalios salotos su majonezu, sriuba, man kebabas, Laimai žuvis ir po lėksštę ryžių. Pasinuodiju vietiniu alumi. Sąskaita net 12 USD. Gyvename :-)

Komentarų nėra: