2009 m. birželio 14 d., sekmadienis

Iranas 2009. Kelionė. Astara - Bandar-e-Azali

Ponios šįryt ištaisė karališkus pusryčius - kiaušinienę iš mr. H. vištukių suneštų kiaušinių. Politinės žinios prastos - Teherane riaušės, 20 žuvusių. Internetas ir SMS pranešimai blokuojami. Džiovinamės po didžiojo skalbimo.

Palieku kompanija poilsiauti ir su mr. H. važiuoju taisyti mašiną. Kiekvienas miestelis prasideda ir pasibaigia remonto dirbtuvėlių eile. Įranga standartinė: duobė, kūjis, laužtuvas ir pora raktų. Vietiniams 60-metų modelio iranietiškams Pekanams (pagal išvaizdą nesantuokiniam Moskvičiaus ir Volgos kūdikiui) to pilnai pakanka. Užsukam į pirmą pasitaikiusį garažą. Meistras įsitikinęs kad problema variklyje. Važiuojam toliau. Sekantis auksarankis nusuka karterio apsaugą ir paaiškina kad dabar viskas bus OK. Barška kaip barškėjo. Leidžiam jam pavažiuoti kad įsitikintų. Dabar jis greitai susigaudo kad lūžusi pakabos spyruoklė. Nukreipia pas meistrą kuris matyt gyvena iš spyruoklių tvarkymo. Matosi specialistas - atvažiuokite po poros valandų, viskas bus sutvarkyta, kad laikys garantuoju. Kaina 40EUR.
Grįžtam į kaimą ir su visa kompanija einam pas mr. H. draugą. Čia ne kalnai o subtropikai. Aplink ryžių laukai, kalnai apaugę džiunglėmis. Karšta nesvietiškai. Nupėdinom lengvai kepti.




Atsisveikinom su mr. H. Šaunus seniokas, ekcentriškas, su kaprizais, bet gaila išsiskirti. Pažadėjau nusiųsti naminukės iš rugių varymo receptą - jie varo iš razinų, išeina gan brangiai. Pas jį turi atvažiuoti prancūzai, todėl negalės mūsų palydėti per sieną. Baiminasi ar prancūzai neišsigąs neramumų. Toliau po Iraną keliausim vieni.
Traukiam į pietus pagal Kaspijos jūrą. Karšta. Stabteliu padaryti nuotraukos. Įlendu į tarpą tarp mašinų. Čia mane ir nukala vietinis motociklistas, nusprendęs patrumpinti kelią. Lekiu, krentu, bet fotoaparatą laikau rankoje. Sulekia iraniečiai. Kelia, čiupinėja koją, visi labai susirūpinę. Ar reikia policijos, greitosios? Motociklistas stovi nusiminęs - ir pavyk pataikyti į užsienietį. Apsižiūriu - apart nubrozdinimų, suplėšytų naujų džinsų ir įskeltos fotoaparato blendos (gerai kad ne ojektyvas) nuostolių nėra. Pamojuojam ir važiuojam toliau.
Planuojame nakvoti palapinėse prie jūros. Pliažas kaip pliažas, šiukšlių daugoka bet nepanašu kad toliau bus mažiau. Jūroje nardo iranietė. Su kelnėmis, chidžabu ir skara. Nardo kaip ruonis, skara nenukrenta. Jei ją nurengti, gal po tokios praktikos pasirodytų puiki plaukikė.
Marius mano kad ši vieta nepakankamai romantiška. Malamės valandą ieškodami romantiškesnės, bet neradę grįžtam atgal. Gerai kad pakeliui pavyko pavalgyti. Važiuoti nevalgius darosi tradicija.
Statomės palapines. Vietinis jaunimas netoliese susikūrė lauželį, muzika, šokiai. Merginų, aišku, nėra, jos užrakintos namie. Taip ir atsiranda netradicinės orientacijos. Irane tai tam tikra paslėpta problema. Jei vyrukas užklumpamas su panele viename kambaryje, tai iš karto laikoma nusikaltimu. Jei du vyrukai - tiesiog žaidė nardais.
Geriam viskiuką, mūsų ponios nuogos maudosi jūroje. Smagu, tik vietiniai uodai gadina gyvenimą.

Komentarų nėra: