Pavažiuojame iki turgaus. Pirmi pusryčiai. Kažkas balto saldaus, medus ir daug duonos. Mano nuomone apart duonos ir arbatos čia nėra nieko valgomo. Teks badauti.
Kompanija traukia žiūrėti Shams Tabrizi tomb ir minareto, o mes su mr. H. remontuotis. Klasikiniai garažai su kūju ir pora raktų. Vietinis meistras greitai patvirtina mano spėjimą kad užsikirto rankinio stabdžio trosas. Jokio šanso gauti naują, nebent Teherane. Atjungia. Įsimetame į bagažinę akmenį – dabar bus mūsų rankinis stabdis.
Pirmą kartą pilamės dizelį. Reikalinga speciali kortelė kurią paskoliną sunkvežimio vairuotojas. Už 42 litrus sumoku 7000IRR (0.7 USD). Kažkodėl ima juokas. Litras dyzelino kainuoja 1.6 USD cento, t.y. apie 4 lietuviškus centus. Su tokiomis kainomis gal ir pas mus išrinktų Achmedižadą. Kažką tik jam reikėtų sugalvoti dėl alaus.
Užsukam pas mr. H. draugelį, į kažką panašaus kaip kolektyvinį sodą. Ponios nusimeta savo skaras – uždaroje teritorijoje gali elgtis kaip tinkamas. Ilsimės ir užsiimame gan egzotiška veikla. Vietiniai draugai į „nuogas“ ponias nekreipia dėmesio – panašu kad ši tema domina tik mulas ir Islamo sargybinius. Vis labiau primena sovietmetį: virtuvėje pasakojami anekdotai apie politbiurą ir visai kas kitka viešame susirinkime.
Pakeliui i Jolfa stabtelime gražioje vietoje pafotografuoti. Moterys apsimūturiavusios ir juodos kaip varnai, bet leidžiasi fotografuotis. Mes ir leidžiamės. Matosi kad abipusis susidomėjimas apylygis, vieni kitiems egzotika, bet tai netrukdo laisvai bendrauti. Iraniečiai labai lengvi žmonės.
Šiap ši Irano dalis yra Irano Azerbajdžanas. Persai, kurie sudaro apie 50 proc. Irano gyventojų gyvena pietuose.
Važiujame į armėnišką Šv. Stepano vienuolyną. Kelias eina Aras upės pakrante, kitoje pusėje Azerbajdžanas (Nachičevanė). Fotografuoti galima tik atsargiai, pro mašinos langą.
Vienuolynas puikiai prižiūrimas ir gausiai lankomas iraniečių. Kažkaip keistai žiūrisi mitai apie islamo neapykantą kitoms religijoms. Šiame rajone beveik visi istoriniai paminklai yra armėnų.
Nakvojame Jolfa. Viešbutis klasikinis – kambarėlis su pora lovų bei dušas su tualetu koridoriuje. Pradedu svajoti apie europietišką unitazą. Keliautojams reikia neužmiršti apie tualetinį popierių – šiuose kraštuose tiems reikalams naudojama šlangelė ir asotėlis. Instrukcijos nėra :-)
Už dvivietį kambarį sumokam 80 000IRR (8 usd).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą