Kelias šiaip sau, stipriai duobėtas. Vietiniai tvirtina kad sekantis priesakas bus kelių remontas. Mums būtų buvę geriau jei šie priesakai būtų sukeisti vietomis. Kratomės. Namai pakelėse prabangūs. Kiekviename miestelyje Prezidento Alijevo -vyresniojo portretai, paminklai, muziejai ir pan. Nors azerbajdžanietiškai nesuprantu, bet spėju kad po didžiulėmis fotonuotraukomis užrašai "Azerbaidžanas be demokratijos - šalis be ateities" ir pan. Vis dėlto gyvenau SSSR.
Tolstame nuo jūros. Gražius žalius miestelius pakeičia pusdykumė. Karšta, apie +38C. Einant nusišvilpti įdėmiai žiūriu kur statyti kojas. Gyvatėms čia turėtų patikti. Kelias duobėtas, bet tiesus. Nuobodulį išsklaido vidurį dykumos stovintys kanalų kasimo įrenginiai. Kažkada atvežė ir užmiršo.
Pusdykumė baigėsi ir kylame i kalnus. Tai Kaukazo kalnagūbrio pabaiga. Žaluma, puikūs vaizdai. Nelabai toli nuo Baku, matosi kad čia atvažiuoja biznieriai iš Baku atsipūsti po sėkmingų naftos sandorių. Skirtingai nuo asketiškų azerų piknikų Irano pakelėse, čia azerbaidžano azerai mėgsta leisti laiką jaukiuose restoranų pavėsinėse žąvingose kompanijose su puikiais kalnų vaizdais. Irano mulos turėtų į ką mėtyti akmenis. Kiek suprantu čia jie nelabai laukiami.
Reikia stoti. Surandame viešbutėlį kalnuose, restoranėlis ir puikūs vaizdai. Nakvynė jurtose. Už jurtą prašo 50USD. Pasijuntame tiesiog plėšiami. Sutariam kad už 10USD pasistatysime palapines kur patiks ir ateisime vakarienės. Turime dar pasienyje pirkto alaus ir vyno. Dalia ta proga papuošė mūsų Terraniuką.
Ant vakarienės jie ir atsiėmė tuos 50USD. Na niekaip tie kebabai, pomidorai ir gan kreivas vynelis netraukė ant tokios sumos. Sėdėjome sode, aptarnavo kontuzytas Azerbajdžano-Armėnijos karo veteranas. Daugiau nė dvasios. Jei valgytum čia kasdien gal ir pergyventum, o čia tik kelionės akimirka...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą