Traukiame prie jūros. Nepatogu grįžti į Lietuvą su musulmonišku įdegimu. Beto sveika atmirkti jūroje ir gerai nusiprausti. Pakeliui pilna įvairiausiu gėrybių.
Įsikuriame pas draugus guesthouse Kvariati.
Geriam vynelį terasoje, apačioje jūra. Aplink apelsinų ir citrinų sodai. Galima pasiskinti. Nors birželio pabaiga, bet sezonas dar neprasidėjęs. Vietiniams šalta: oras tik apie +28C, vanduo apie +24. Keistuoliai.
Kviečia Rezo. Su mumis nori pasikalbėti. Nusileidžiam. Senukų pora. Ponia Ona 1963 metais ištekėjo už gruzino. Gyveno ir dirbo Lietuvoje iki 1977, poto išvažiavo į Gruziją. Subyrėjus Sovietų Sąjungai ryšiai nutrūko: nebepavyksta susiskambinti. Laima užsirašo duomenis ir pažada surasti giminaičius. Labai smagūs žmonės - puikiai pasėdime. Pasirodo Rezo, pas kurį apsistoję, kaip ir turi lietuviškų ryšių - jo dukra ištekėjusi už Onos anūko...
Prie jūros reikia atvažiuoti porai dienų. Tada vertini kiekvieną minutę: maudymąsi jūroje, restoranėlį, vynelį ir net popietinį miegą. Iranas bando susidėlioti galvoje.
Grižtant į Tilisi be abejo užsukam į Džvari pasigerėti vaizdu
Sėdime pas Tbilisyje pas Gia terasoje. Laima išmoko daryti riešutų padažą ir mokino Tamriko iškepti kažkokį įmantrų pyragą. Kelionę pradėjome ir baigėme čia, pas draugus. Taip gerai, kad norisi stabdyti laiką. Ši kelionė baigėsi, reikia pradėti galvoti apie sekančią.
Planų daug. Kai negavome Irano vizos aš jau buvau sudaręs atsarginį maršrutą: Turkija, Irakas (Šiaurės), Sirija, Jordanija. Kitas variantas: su Gia važiuoti po gruziškus kaimus Turkijoje. Arba į Turkmėniją. Arba ... Planų daug. Keliauti norisi.
Prisimenu UTK žygeivišką dainą
Kas su mumis nekeliauja
Ilgesys tam širdį griaužia
Sunku naktį, sunku dieną
O Marija Magdalena
Gerų kelionių :-)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą