Kaip visada Tbilisyje mus pasitiko Gia. Šįkart su mano Terranu. Ketvirtadienį ryte susikrovėme ir kartu su Gija ir Tamriko patraukėme į Kisishevi. Reikia pažiūrėti į amžiaus statybą: WC su dušu. Pakeliui sustojome kad nuimti mašiną nuo Gruzijos muitinės įskaitos. Marazmas didėja. Jei primą kartą ši procedūra užtruko 15 minučių, tai dabar 3 valandas ir 60 larių (90 litų). Kaip už vieno popieriuko paruošimą daugokai. Pabendravome su Pačiu Visų Muitinių viršininku, sutiko kad marazmas ir pažadėjo problemą spręsti.
Tualeto pastatėlis atrodo fantastiškai gražiai, deja kol kas trūksta unitazo, dušo ir kriauklės. Senas tulikas likviduotas, todėl tenka elgtis kūrybiškai. Smagiai praleidome du vakarus Kachetijoje ir šeštadienį pradėjome traukti link Irako. Palikome Gia su Tamriko Tbilisyje ir patraukėme link Turkijos sienos. Nusprendėme nakvoti Vardzijoje, Gia susiskambino su guesthouse ir mums pažadėjo vakarienei pagaudyti žuvies. Deja, žuvis nekibo, šašlykas su keptom bulvytėmis irgi visai nieko.
Oras Gruzijoje fantastiškas, gal kiek neįprastai šilta. Dieną kažkur apie 36C, labai neįprastai tokiam metų laikui. Vardzijoje puikiai pasipliuškenome karšto mineralinio vandens baseine ir paplempėme vynelio smagioje gruzino kompanijoje. Patį majoro Valiodės guesthousą galima būtų įvertinti "2 žvaigždučių klopovnikas". Senos metalinės lovos kaip sovietinėje pienierių stovykloje (dydis pionieriškas, atsigulus užpakalis siekia grindis o kojos nosį). Bet vieta fantastiška (Vardzijos uolų vienuolynas kitoje pusėje), o norint miego visada išsimiegosi.
Šįryt iš Vardzijos startavome į Vale, Gruzijos-Turkijos pasienį. Oras virš 30, smagiai su Laima papiknikavome prie Kuros. Kelias į Vardziją naujas, važiuoji kaip kokioj Austrijoj, išbaižytos linijos, atitvėrimai ir net matėme pėsčiųjų perėjų. Atrodo liuks. Poroj vietų dar pabaiginėja tvarkymą.
Vale muitininkams parodžius taip sunkiai gautus mašinos nuėmimo nuo įskaitos dokumentus, paaiškėjo kad:
kažkodėl nurodyta kad turime išvažiuoti į Armėniją (nors nurodytas Valė punktas, kuris ant Turkijos sienos);
kažkokie kodai visiškai supainioti;
įvesti ne tie mašinos numeriai;
Na, sąžiningai pasakius muitinė mus ramiai galėjo pasiųsti atgal į Tbilisį (nors pati muitinė tuos dokumentus ir formino bei tikrino). Parodžius "Kelionių ir Pramogų" numerį su mano straipsneliu muitininkai į mus pasižiūrėjo labai draugiškai ir kažkokiu būdu įrodė kompiuteriui kad viskas OK. Turkai į mus visai neikreipė dėmesio (turistai).
Įvažiavimus į Turkiją stipriai atvėso oras. Juodi debesys, žaibai, kruša. Teko įsijungti net šildymą. Dabar rašau iš viešbučio Karse. Viešbutėlis normalus, muedžinas jau šūkavo bet gan toli.
Rytoj traukiam link Van ežero, prie jo ir nakvosim.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą