Paprastai kelionė turi tris fazes. Pati pirmoji, ir, ko gero įdomiausia, kai kyla mintis ir galvoje pradedi delioti kelionės planą. Svajoti, planuoti, neskubėdamas ruošiesi. Pats įdomiausias etapas, vaizduotė gali daugiau negu realybė. Sekantis etapas - pats sunkiausias. Reikia viską supirkti, suplanuoti, paruošti ir t.t. Lakstai po parduotuves su sąrašiuku, pasirodo kad suplanuotų darbų daugiau negu laiko. Su pirkiniais įpatinga problema - parduotuvėje galiu išbūti kokį pusvalandį, poto mane ima panika. Vyrams būdingas sindromas (įdomu, bet alubaryje jokios panikos man nekyla, galiu sėdėti neribotą laiką). Labai norėjau įsigyti lengvas kvėpuojančias kelnes, tokias buvau nusižiūrėjęs "Laisvės Ture". Gerai kad man iš karto paaiškino situaciją, kelnės siuvamos standartiniams piliečiams, t.y. aukštiems ir storiems bei mažiems ir ploniems. Didesnis pasirinkimas vidutinio ūgio asmenims. Sąžiningai perėjau Akropolį, bet ta pati orientacija į vidutinį ūgį. Gal reikėtų kreiptis į lygių galimybių kontrolierę? Kažkaip jaučiuos ignoruojamas.
Na, išskrendam trečiadienį, kaip visada eilė darbų laiku neatlikta. Antras etapas pats sunkiausias.
Trečias etapas prasideda kai į automobilį susikrauni visus daiktus ir išvažiuoji. Čia kaip šokant su parašiutu iš lėktuvo. Padarei žingsnį ir atgal negrįši. Ramybė. Kelionė prasidėjo. Įdomumo dėlei galima prisiminti ką pamiršai paimti. Mano įsitikinimu yra tik du būtini dalykai: pinigai ir pasas. Visa kita galima nusipirkti (pasą taip pat).
Bet kokiu atveju aš dabar įstrigęs antrame etape - kiekvienoje kelionėje jis sunkiausias. Dar reikės suskaičiuoti kiek imti cash'o - nuomonės ar veikia vienintelis bankomatas Kurdistane skiriasi.
Gan sunkiai sprendėsi marškinėlių prolema. Gedas kiekvienai mūsų kelionei paruošia žygio marškinėlius - ir patiems smagu, ir gera dovana. Šiais metais kilo problema - jo pasiūlyti sprendimai buvo labai gražūs, bet politiškai neteisingi. Ta prasme, kad turkai suradę tokius marškinėlius iš karto mus pasodintų į kalėjimą už terorizmą. Bet kokios užuominos kad yra tokia tauta - kurdai, Turkijoje laikoma ekstremizmu. Spalvos ir sukelia problemų - raudona PKK spalva, žalia - Irano ir pan. Teko pasirinkti geltonus marškinėlius ir vietoj Kurdistano žvaigždės - alia kalnus (dvi š... krūveles simbolizuojančias Araratą dėl politinių priežasčių atmečiau)
Na, žodžiu, važiuojam. Trečiadienį sėdint lėktuve jau bus lengviau, o kai išvažiuosime iš Tbilisio link Turkijos prasidės Kelionė. Nuotykis. Nėra jokio griežto plano, užsakytų viešbučių. Kur patiks, ten stosime. Turim palapinę, maisto įrangą, nepražūsim. Kelionė turi būti intriguojanti, nenuspėjama. Jei žinai visas vietas ką matysi ir kur nakvosi ar verta keliauti - viską jau žinai :-)
Be abejo, kažkoks planas reikalingas. Turiu sudaręs kūrybišką planą iki Irako ir patį Irako Kurdistaną. Kaip grįšim - spręsim kūrybiškai. Jei Irakas nepatiks sutrumpinsim kelionę ir patrauksim į Siriją, jei ten užtruksim - teks tiesiai šauti į Gruziją. Kaip visada norisi bent porą dienų kelionės pabaigoje pamirkti jūroje. Atostogos :-)
Va, čia tas planas:
View Iraq 2010 in a larger map
Kelionės metu bandysiu rašyti į šį blogą, kaip pavyks prieiti prie internet'o nežinau :-)
P.S. Atidesnis skaitytojas galėtų pastebėti kad tekste dažnai trūksta raidės "b". Tai klaviatūros įpatybė, o ne autoriaus nuostata šios raidės atžvilgiu. Įdėkite patys :-)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą