Armenija'08. Birželio 22, sekmadienis

Vytas
Startavome anksti pakilioje nuotaikoje ir iš karto pakliuvome autoinspekcijai uz greičio viršijimą. Viršijau tik 21 km/h. Policininkas priėmė mano pasiaiškinimą kad aš nežinau Ukrainos eismo taisyklių, ir pinigu neėmė. Odesoje apsistojome viešbutukyje "Osobniačiok" ir iš karto patraukeme prie jūros. Oras puikus. Viešbutis kainuoja apie 40EUR kambarys, mašiną už papildomą mokestį galima palikti garaže. Patogu kad iki Arkadijos pliažo gal 15 minučių pėsčiomis.
Laima
Antrą kelionės rytą, puikiai išsimiegoję, patraukėme per Ukrainą. Kelias jau žinomas, du kartus važiuotas, todėl nuobodokas, tačiau pastebimai pagerėjęs per metus. Bešnekant ir vienoj vietoj truputį įsibėgėjus sustabdė policija. Vis dėlto, nors ir viršytas leistinas 90 km/val. greitis 21 km/val., ukrainiečiai policininkai pasirodė geranoriški - pernai greičio apribojimų ten buvo, tad pripažinus savo kaltę, atsipirkom perspėjimu. Netrukus sustojom jau pamėgtame pakelės restoranėlyje priešpiečių. Šį kartą sotūs priešpiečiai dviems kainavo 130 grivnų - šiek tiek brangiau - po 35 litus vienam. Oras kaito ir teko važiuoti 28 laipsnių karštyje. Be kondicionieriaus buvo sunkoka, bet nieko nepadarysi. Monotoniškas kelias atsarginį vairuotoją užmigdė, tad geroka kelio atkarpa liko neužfiksuota atmintyje. Prabudus teko sustoti išgerti kavos, taip pat jau išbandytoje pakelės degalinėje, šalia kurios buvo įsikūręs mini zooparkas. Tik šį kartą automatas kažkodėl padarė ne tokią skanią kavą, bet užtat stručiai ir povai sutiko draugiškai - netgi pozavo fotografijai. Artėjant prie Odesos kelias buvo labai geras, jau baigta remontuoti autostrada. Šalia kelio plytėjo didžiuliai laukai dar nepražydusių saulėgrąžų ir kitų pasėlių. Visiškai prie Odesos kelias eina šalia vadinamų limanų - pailgų jūros įlankų. Per metus šalia limanų jau buvo pabaigtos vasarnamių statybos - akivaizdu, kad čia mėgstamos odesiečių poilsio vietos. Mes, pasikliaudami navigatoriumi, skubėjome į savo užsakytą viešbutėlį, tačiau Odesa vėl suklaidino mūsų navigatorių, ir mums teko šiek tiek pasisukinėti po miestą. Be to, ir eismas Odesoje intensyvesnis nei prieš metus, o ir gatvės bei eismo ženklų ir reklamų gausybė miesto svečiui uždavė papildomų rūpesčių. Vis dėlto, sėkmingai susiradę savo viešbutuką ir įsikūrę keliom dienom, nieko nelaukdami patraukėme prie jūros. Jau ir sutemo. Tad teko šiek tiek pasvarstyti, į kurį iš gausybės pakrantėje įsikūrusių restoranų užeiti. Bet čia mus išgelbėjo mūsų kelionės tikslas - Armėnija, nes kaip tik armėniško restorano virėjas mus pakvietė užeiti. Padiskutavę su armėnais apie mūsų kelionę, buvome tikri, kad mūsų užsakymas bus atliktas su ypatinga atida. Taip ir įvyko - vakarienė buvo išskirtinė.