Pasakojimas apie pasivažinėjimą po Iraką

Galu gale pabaigiau psakojimą apie šios vasaros kelionę po Turkiją ir Iraką. Rusiškai. Lietuviška auditorija yra gan mažoka, ir populiarių resursų nėra. Norintys paskaityti ar tiesiog pažiūrėti:
http://forum.awd.ru/viewtopic.php?f=729&t=107366

Rudeninis pasivažinėjimas po Gruzijq

Tik ką grįžau iš pasivažinėjimo po Gruziją. accuweather garantavo +20, o prie jūros net 25, todėl pasiėmiau šortus, glėbį marškinėlių ir maudymosi batelius. Patraukėme dviese su Gia kur akys veda. Pradžioj jos vedė į Vardzija, poto per Goderdzi perėją link jūros.

 

prie Goderži perėjos rimtai užstrigome, šortai būtų pravertę tektų nakvoti mašinoje - vis šilčiau :-)

Žodžiu, šauniai pasivažinėjome :-)

Rusiškai galima pasiskaityti pagal nuorodą dešnėje (kelionės į Gruziją)

Straipsnelis apie kelionę į Iraką "Respublikoje"

Na, tikėjausi grįžęs vakarais užpildyti Irako blogą. Bet kur tau... Irako karštį pakeitė lietuviškas karštis, šiltas vanduo, kompanijos prie ežero... Na jokio įkvėpimo sėdėti prie kompiuterio ir spaudyti mygtukus. Kelis kartus vežiausi kompą kad pabaigti sutvarkyti nuotraukas, bet vis pasitaikydavo įdomesnių (t.y. nieko nedaryti) užsiėmimų. Esu pasižadėjęs "Kelionėms ir Pramogoms" parašyti straipsnelį rugsėjo numeriui, bet šis projektas gėdingai žlunga (be abejo, force majore: karštas oras, vasariškai atviras ponių apsirengimas ir pan. - kur čia rašysi). Oras stipriai vėsta, manau suspėsiu spalio numeriui. Oras bus labiau tinkamas rašybai.

Marius Nebojsia sakė kad suorganizavo kad mane pakviestų į LTV "Labas Rytas" laidą. Kol kas nepakvietė. Gal ir gerai. Reikėtų keltis apie 5 (daug laiko užtruks nupudruoti mano plikę), gal ir gerai kad nepaskambino. Kadangi prabundu tik apie 9 ryto, o liežuvis atsipalaiduoja tik vakare, matyt, laidoje atrodyčiau kaip Erlickas. Gal jie tai ir suprato...

Už tat Diana (ačiu, Diana!) parekomendavo  "Respublikai", ir aš suokiau Jaketerinai -  žaviai "Respublikos" žurnalistei apie mūsų kelionę. Jau turėjau patyrimą, nes praeitais metais "Lietuvos Rytui" pasakojau apie Iraną.

Kaip visada paprašiau atsiųsti korektūrą pasižiūrėjimui. Perrašiau. Kaip visada pataisymai buvo atmesti - žurnalistai žino geriau kaip kas vyko. Neprieštavau Jakaterinai kai ji pasakė kad ji pati parinks nuotraukų antraštes ir vietas kur tai buvo fotografuota. Na, Irakas buvo truputi supainiotas su Turkija bet manau kad skaitytojams tai nėra esminis dalykas. Svarbu kad patiktų skaitytojams, o kiek tai atitinka teisybe iš esmės dzin (beje, šiandien kaimynė iš buto apačioj pasakė - "kaimyne, jūs juk žvaigždės! Skaičiau"... malonu... gal pabandyti patekti į kokį konkursą "Su žvaigždėm ant ledo" ar pan. Matyt galiu ir groti (gitara, akordeonas) bei dainuoti (tyliai)).

Na, žodžiu čia nuoroda į tą straipsnį "Respublikoje" (Brigita & Julius):
Irakas lietuvių akimis: “Ten ramiau ir saugiau nei Vilniuje”

Kas labiausia prajuokino:

• Nespėjau net išsigąsti, kai į palapinę įlindo 6 ginkluoti vyrai  - na mūsų palapinė dvivietė, 6 su automatais...
• mat kalno papėdėje stovėjo viena sukilėlių bazė, o ant kalno viršūnės - dar viena  - na aplamai ten bazavosi turkų kariškiai

Na, bet kokiu atveju ekstremalus skaitymas :-) Lauksiu komentarų...

Kitoks Irakas. 2010. Tiesiog zinute is Shalaqva

Su internetu ir mobiliu rysiu cia labai kreivai. Mobilus paprastai  neveikia. Internetas su arabiska klaviatura ir interfeisu. Tik pasiunciau tekstus kuriuos parasiau pries pora dienu. Kelione fantastiska, vietos puikios. Zmones labai draugiski, visa laika kviecia i svecius. Praeita nakti nakvojome palapineje, prie Irako-Irano sienos, kalnuose. Zvaigdziu daugiau negu Lietuvoje.Paskutines dvi dienas beprotiskai karsta. 42 pavesyje, musu masiniukas be kondicionieriaus. Supylus skardine alaus jis per 5 minutes pasisalina per ausis dumu pavidalu. Dabar apsistojome Shalaqva kurortiniame miestelyje. Vietiniai seichai moka 100 baksu uz apartamentus, uzsienieciams kainuoja tik 50. Va taip man patinka :-) Turime 2 kambariu apartamentus, plius virtuve, vonia, europietiskas ir turkiskas WC. Beto personalinis sodas su staliuku, visokios geles ir pan. Seimininkas Karim labai  draugoviskas, armenas pabeges is Bagdado. Tuoj trauksim vakarieniauti.

Salis visiskai kitokia kokios tikejausi. Moderni, labai draugiska. Tiesa, su internetu prastai. Rytoj traukiam i Suleimanija, susirases su vienu australu kuris ten gyvena ir turi turistine firma, zadejo organizuoti eksursija i kalnus. Kiek girdejau ten iranieciai truputi saudo,  bet manau kur saudo nevaziuosim.

Bandysim Erbile pratesti viza, i Sirija tikrai nevaziuosim - ten dar karsciau. Jei 42 kilometro aukstyje tai apacioje... Keista, kad praeitais metais Irane vazinejome tuo paciu metu uz 20 km kur sianakt nakvojome ir tada salome...

Nuotraukas esu imetes i
http://picasaweb.google.com/kvoseliai

Kitoks Iranas. 2010. Irakas. Lalish

Mašiną radau garaže. Labai padorūs žmonės. Kaip ir Irane perkant įprasta tiesiog paduoti piniginę ir pardavėjas išsitraukia tiek pinigų kiek reikia. Važiuojame į Lalish. Tai jezidų pagrindinė šventykla. Jezidai - mišinys pagonyės, zoroatrizmo, islamo ir krikščionybės. Jie garbina puolusį angelą, todėl krikščionys ir islamistai juos laiko šėtono garbintojais. Pasirodo kad mūsų žemėlapiai neturi nieko bendro su realybe. Reikalą dar kompluoja tai, kad miestelių pavadinimai užrašomi visiškai kitaip negu mūsų žemėlapiuose. Taria jie dar visai kitaip. Tarkim "Mosul" pas juos tariamas kaip "Musel". Aiškinamės mosikuodami rankomis.
Iki Lalish važiavome pagal mūsų žemėlapį, t.y. kreivai ir aplinkui, pakeliui vis pasitikslindami. Šventykloje galima vaikščioti tik basomis, palikus batus teko pašokinėti per karštus akmenis. Patekome į vietinių globą. Vedė į požemines olas, braidžiojome po šventus šaltinius. Super egzotika. Kai pradės važiuoti turistai žavesys žlugs. Dabar šliauži urvu vienas, jei matysi priekyje japoną su video kamera... Oloje mėtėme skepetą ant troškimo stulpo. Laimai pavyko pataikyti 2:3. Tai laikomu labai geru pasiekimu, jai seksis. Mano rezultas 1:2. Irgi gerai. Mes laiku suspėjome, mes vieni. Mes pabuvome tikroje vietoje, ir mums ją parodė tikri žmonės. Žmonės, nuoširdžiai norintys parodyti tuo kuo jie tiki. Nesvarbu kad negalime susikalbėti, bet mes supratome vieni kitus.

Kurdai fantastiškai mėgsta fotografuotis. Jei pamato fotoaparatą iš karto rikiuojasi. Fotosesijos užtrunka ilgai, nes tenka fotografuoti įvairiomis kombinacijomis. Juos žavi pats procesas.

Grįže į Dohuk'ą vakare išėjome pasivaikščioti į promenadą palei upelį. Vėsa. Kavinukėje paprašėme stiklinių, susėdome atvirame amfiteatre ir su Laima gėrėme Vano įdėtą gruzinišką vyną. Kol kas Irakas - šalis kur jautiesi fantastiškai saugiai.      

Kitoks Iranas. 2010. Turkija - Irakas. Širnak - Dohuk

Birželio 9, trečiadienis
Laima kavos negavo, todėl reikėjo gelbėti situaciją. Karšta, kalnai tuokie suknisti, kažką kasa, kelias remontuojamas, kamštyje stovi kartu su šarvuočiais. Prie upeliuko suradom tokia smagią oazę su užeiga. Vietiniai kurdai buvo mumis sužavėti, visas kaimas ėjo su mumis sveikintis. Visų susižavėjimui Laima užkūrė mūsų dujinę vyryklėlę ir išsivirė savo ekspreso. Pavyko suorganizuoti kiaušinienės, puikiai pavalgėme ir pasėdėjome.
Artėjame prie Irako sienos. Kolonos treilerių su naujomis baltomis mašinomis. Dauguma - Toyota Hilux 4WD pikapai. Vilkikų eilė nusitęsusi per desėtka kilometrų. Lengvos mašinos praleidžiamos atskirai, būrelis turkų važiuojančių pigaus benzino ir cigarečių. Iš Turkijos išvažiuojame lengvai.
Irako siena mane pribloškė. Įsivaizdavau barakėlius ir būdeles. Puikus modernus ofisas. Padavėm pasus. Pakvietė pasėdėti foteliuose salėje, pasiūlė arbatos. Kondicionuotas oras. Darbuotojai - gražios merginos ir vaikinai, mandagūs ir draugiški. Poto mane pakvietė į kabinetą, pasiūlė arbatos ir pradėjos klausinėti apie kelionės tikslus. Kur keliausim, ar yra draugų ir pan. Bet atsirado "problem". Laimai pasą atidavė, man - ne. "Small problem". Pasakė kad važiuotume kartu su dviem turkais (vienas priekyje, kitas iš paskos kad nepasimestume). Paaiškėjo kad yra problema dėl mašinos. Pareigūnas paaiškino kad reikia palikti 5000 USD užstatą už mašiną, kuris bus gražintas išvažiuojant. Kiek nustebo kai aš paaiškinau kad kažkaip tokios sumos neturiu. Paklausė kiek aš galėčiau skirti šiam reikalui, sutarėm ant 500 USD užstato ir mano paso bei mašinos dokumentų. Muitinės paregūnas mane vedžiojo už rankytės kol surinkome visus dokumentus ir parašus. Nuo teraniuko nuėmė lietuviškus numerius ir prisuko irakietiškus. Laima tvirtina kad dabar numeriai 816, dėl raidžių dar neišsiaiškinom. Užtrukom gal pusantros valandos, visi buvo labai paslaugūs, už nieką mokėti nereikėjo. Užstatą atsiimsiu išvažiuojant.
Oras čia karštokas, apie +36. Streso apturėjau, galvojau kad kelionė pasibaigė. Viskas OK, važiuojam. Pirmame pavėsiukyje sustojome pritaisyti Lietuvos vėliavėlės. Laima vairuoja, aš malšinu stresą alumi.
Irakas visiškai kitoks negu įsivaizdavau. Normalūs keliai, vsur naujos mašinos. Trys ketvirčiai mašinų - nauji džipai (dauguma pikapai), taksi - nauji opeliukai ir folksvagenai. Dauguma mašinų baltos. Gero tono požymis yra nenuimti gamyklinės kėbulo apsaugos. Kas keliolika kilometrų blokpostai. Tiesiog vyrukai su nautomatais, ne taip kaip Turkijoje su šarvuočiais, neperšaunamomis liemenėmis ir smėlio maišų užtvaromis. Kareiviai labai draugiški, linki malonios kelionės. Apsistojome Dohuke, pačiame centre, tokiame padoriame viešbutyje už 50 USD. Didelis kambarys, kondicionierius, europietiškas WC. Puiku. Išėjome į miestą, kiek trukdo kad visi į mus žiūri. Visą laiką dėmesio centre. Žmonės labai draugiški. Beveik visi kažkiek moka angliškai.
Ieškojom vietos kur pastatyti mašiną prie viešbučio. Įvažiavom į turgelį. Priėjo puikiai angliškai šnekantis vyrukas, pakalbėjom, pasiūlė kur pastatyti mašiną. Pastatėme. Jo draugelis pasiūlė pastatyti mašiną į dengtą garažą - bus saugiau. Dabar vietų nėra. Palik raktelius. Normalūs žmonės, palikau raktelius. Yra lietuviško streso, rasiu ryte mašiną ar ne.

Kitoks Iranas. 2010. Turkija. Adilčevaz-Širnak

Kitoks Iranas. 2010. Turkija. Adilčevaz-Širnak
Birželio 8, antradienis.
Pusryčių nedavė. Laima balkone išsivirė savo ekspreso, todėl buvau atsipalaidavęs. Nusprendžiau kad teisingiausia taktika - sutikti su viskuo. Atostogos, laiko turime, viena kita diena į vieną ar kitą pusę nieko nekeičia. Buvau nusižiūrėjęs restoranėlį pliaže prie ežero. Deja, restoranas dar neveikė. Laima suvalgė ledų. Pradėjus  važiuoti Laima pradėjo priekaištauti, kad mes taip lekiam kad ji net neišsimaudė. Keistos tos moterys - sėdėjome puikiausiame pliaže. Gerai kad pakeliui iš karto pasitaikė puikus laukinis pliažas. Tiesa, įlipimas per labai aštrius akmenis (prieš tai buvusiame plaže buvo smėliukas kaip Palangoj). Vanduo Vane labai gaivus, kažko daug ištirpę ir išlendi lyg išsimuilavęs. Bet vaizdai klasiški - mėlynas vanduo ir snieguoti kalnai. Kelias iškirstas šlaite palei ežerą.
LP vadove buvom pasiskaitę apie Nacionalinį parką Nemrud ugnikalnyje. Po kelių apsisukimų pavyko rasti. Kelias gan ekstremalus, toks praraustas ugnikalnio šone. Nuo ežero staigiai pakyli iki 2500m ugnikalnio žiedo, poto leidiesi į kraterį. Ten keli ežerai, kalvos, karšti šaltiniai. Viena iš gražiausių vietų kokias esu matęs. Buvo labai stiprus vėjas, keliantis smulkes dulkes. Nieko nesimato. Stipriai nervavausi nes kelias pasirodė ilgesnis negu nurodytas LP ir rizikavau baigti kurą.
Vėl pataikėme į remontuojamų kelių ruožą. Sukilėlių (PKK) atrama yra neišsilavinę ir vargingi žmonės, todėl turkai siekia industrializuoti Vano sritį. Tam tiesiami keliai. Nuo Siirt miestuko išvažiavome iš rekonstrukcijų. Siauras kalnų keliukas einantis kalnais. Vietos negyvanomos, kovojant su kurdų sukilėliais turkai subombardavo kaimus, dabar ten niekas negyvena. Laiks nuo laiko sutinkame įtvirtintus žandarų postus, bet mus be problemu praleidžia. Gerai būti užsieniečiu turistu. Kelias eina konjonu, apie 2000m auk6tyje, labai vaizdingas.
Širnak miestuke susirandam patį prabangiausią viešbutį už 65 liras (100 litų) su europietišku unitazu. Kaifas. Šiaip miestukas toks kreizi, kalno viršuje. Patraukėme pavakarieniauti. Naudojau žodžius "bira" ir "restorant" ir vietinė chebrą nuvedė į teisingą vietą. Bordelį. Pats niekaip nerastum, kažkome tamsiame praėjime nežymios durelės ir patenki į nemažą vos vos apšviestą salę. Buvome vieninteliai lankytojai, ir panašu kad vieninteliai užsieniečiai per paskutinius 10 metų. Mūsų pasirodymo proga įjungė diskotekinį apšvietimą, merginos prieidavo prie mūsų prisistatydavo ir paspaudavo ranką. Visos tokio turkiško stiliaus - šikinystos ir papinystos. Problema kilo bandant užsisakyti salotas - Laima išsitraukė kelionių vadovą ir bandė išskaityti pavadinimus. Patalpoje buvo tamsu, todėl subėgusios merginos švietė mobiliakais ir bandė suprasti ko mes norime. Šaunu. Reikalas žymiai pasitaisė kai pasirodė Lena iš Azerbaidžano su savo "vyru". Ji čia jau 10 metų. Labai smagiai pasėdėjome kartu visa vakarą. Pirmą kartą pavyko pakalbėti Turkijoje. Pirmą kartą bordelyje, labai puikūs įspūdžiai. Mus išleido kaip geriausius draugus.

Kitoks Iranas. 2010. Turkija. Karsas-Adilčevaz

 Birželio 7, pirmadienis.
Kažką užvalgę startavome iš viešbučio. Tikslas buvo nakvoti prie Vano ežero, atstumas nusimatė nedidelis - apie 280 km kalnais. Nuo plynaukės leidomės gražiu konjonu, šalia upelio. Padariau esminę klaidą - nesustojau kad Laima išsivirtų savo ekspreso kavos. Kažkaip nepatogu stoti po pusvalandžio tik pradėjus kelionę. Toliau nusimatė irgi gražus kelias per kalnus. Neseniai vėl suaktyvėjo kurdų komunistai (PKK), kiekvienoje sankryžoje įsikasusi turkų žandarmerija su šarvuočiais ir tankais. Sankryžoje, kur mums reikėjo sukti link Agri per kalnus, žandarai atsisakė mus praleisti. Angliškai šnekančių turkų kol kas nepavyko sutikti, bet karininkas rankomis parodė kad mus papjaus ir susprogdins, ir liepė važiuoti per Dugobjazitą. Tai prie mūsų planų pridėjo vos ne pora šimtų kilometrų. Reikėjo kartoti praeitų metų kelią (į Iraną). Oras apsiniaukė, Araratas pasislėpė, pradėjo lynoti. Supratau kad padariau milžinišką klaidą nesustojęs ir neleidęs Laimai išsivirti kavos. Neišgėrusi kavos ji tampa ragana. Pravažiavus Diagubazitą paprašė sustoti, atseit grįš pėsčiomis į Gruziją. Lietus apstojo, sustojau, Laima išsivirė kavos ir aprimo. Persiverėme per maždaug 2800m perėją, bet iš esmės tai plato ir kalnų nesijaučia. Nusileidus prie Vano ežero oras pasitaisė. Ežeras maždaug 1700km aukštyje, apsuptas snieguotų kalnų. Pravažiavome antrą pagal aukštį Turkijos viršūnę - Sufan. Kažkur apie 7 pasiekėme planuotą tikslą - Adilčevaz miestelį. Miestelis puikus, sutvarkytas. Apsistojome LP rekomenduotame viešbutėlyje ir nuėjome atsipalaiduoti į vienintelį apylinkėse alubarį (LP rekomendavo jį kaip išskirtinį viso rajono privalumą). Pereinam į kelionės ritmą.

[nepykite, bet su persiska klaviatura bei persisku interfeisu rasyti labai komplikuota]

Kitoks Irakas. 2010. Kelionėje. Gruzija ir Turkija

Kaip visada Tbilisyje mus pasitiko Gia. Šįkart su mano Terranu. Ketvirtadienį ryte susikrovėme ir kartu su Gija ir Tamriko patraukėme į Kisishevi. Reikia pažiūrėti į amžiaus statybą: WC su dušu. Pakeliui sustojome kad nuimti mašiną nuo Gruzijos muitinės įskaitos. Marazmas didėja. Jei primą kartą ši procedūra užtruko 15 minučių, tai dabar 3 valandas ir 60 larių (90 litų). Kaip už vieno popieriuko paruošimą daugokai. Pabendravome su Pačiu Visų Muitinių viršininku, sutiko kad marazmas ir pažadėjo problemą spręsti.

Tualeto pastatėlis atrodo fantastiškai gražiai, deja kol kas trūksta unitazo, dušo ir kriauklės. Senas tulikas likviduotas, todėl tenka elgtis kūrybiškai. Smagiai praleidome du vakarus Kachetijoje ir šeštadienį pradėjome traukti link Irako. Palikome Gia su Tamriko Tbilisyje ir patraukėme link Turkijos sienos. Nusprendėme nakvoti Vardzijoje, Gia susiskambino su guesthouse ir mums pažadėjo vakarienei pagaudyti žuvies. Deja, žuvis nekibo, šašlykas su keptom bulvytėmis irgi visai nieko.

Oras Gruzijoje fantastiškas, gal kiek neįprastai šilta. Dieną kažkur apie 36C, labai neįprastai tokiam metų laikui.  Vardzijoje puikiai pasipliuškenome karšto mineralinio vandens baseine ir paplempėme vynelio smagioje gruzino kompanijoje. Patį majoro Valiodės guesthousą galima būtų įvertinti "2 žvaigždučių klopovnikas". Senos metalinės lovos kaip sovietinėje pienierių stovykloje (dydis pionieriškas, atsigulus užpakalis siekia grindis o kojos nosį). Bet vieta fantastiška (Vardzijos uolų vienuolynas kitoje pusėje), o norint miego visada išsimiegosi.

Šįryt iš Vardzijos startavome į Vale, Gruzijos-Turkijos pasienį. Oras virš 30, smagiai su Laima papiknikavome prie Kuros. Kelias į Vardziją naujas, važiuoji kaip kokioj Austrijoj, išbaižytos linijos, atitvėrimai ir net matėme pėsčiųjų perėjų. Atrodo liuks. Poroj vietų dar pabaiginėja tvarkymą.

Vale muitininkams parodžius taip sunkiai gautus mašinos nuėmimo nuo įskaitos dokumentus, paaiškėjo kad:
kažkodėl nurodyta kad turime išvažiuoti į Armėniją (nors nurodytas Valė punktas, kuris ant Turkijos sienos);
kažkokie kodai visiškai supainioti;
įvesti ne tie mašinos numeriai;
Na, sąžiningai pasakius muitinė mus ramiai galėjo pasiųsti atgal į Tbilisį (nors pati muitinė tuos dokumentus ir formino bei tikrino). Parodžius "Kelionių ir Pramogų" numerį su mano straipsneliu muitininkai į mus pasižiūrėjo labai draugiškai ir kažkokiu būdu įrodė kompiuteriui kad viskas OK. Turkai į mus visai neikreipė dėmesio (turistai).

Įvažiavimus į Turkiją stipriai atvėso oras. Juodi debesys, žaibai, kruša. Teko įsijungti net šildymą. Dabar rašau iš viešbučio Karse. Viešbutėlis normalus, muedžinas jau šūkavo bet gan toli.

Rytoj traukiam link Van ežero, prie jo ir nakvosim.

 

Kitoks Irakas. 2010. Kelionė artėja

Paprastai kelionė turi tris fazes. Pati pirmoji, ir, ko gero įdomiausia, kai kyla mintis ir galvoje pradedi delioti kelionės planą. Svajoti, planuoti, neskubėdamas ruošiesi. Pats įdomiausias etapas, vaizduotė gali daugiau negu realybė. Sekantis etapas - pats sunkiausias. Reikia viską supirkti, suplanuoti, paruošti ir t.t. Lakstai po parduotuves su sąrašiuku, pasirodo kad suplanuotų darbų  daugiau negu laiko. Su pirkiniais įpatinga problema - parduotuvėje galiu išbūti kokį pusvalandį, poto mane ima panika. Vyrams būdingas sindromas (įdomu, bet alubaryje jokios panikos man nekyla, galiu sėdėti neribotą laiką). Labai norėjau įsigyti lengvas kvėpuojančias kelnes, tokias buvau nusižiūrėjęs "Laisvės Ture". Gerai kad man iš karto paaiškino situaciją, kelnės siuvamos standartiniams piliečiams, t.y. aukštiems ir storiems bei mažiems ir ploniems. Didesnis pasirinkimas vidutinio ūgio asmenims. Sąžiningai perėjau Akropolį, bet ta pati orientacija į vidutinį ūgį. Gal reikėtų kreiptis į lygių galimybių kontrolierę? Kažkaip jaučiuos ignoruojamas.

Na, išskrendam trečiadienį, kaip visada eilė darbų laiku neatlikta. Antras etapas pats sunkiausias.

Trečias etapas prasideda kai į automobilį susikrauni visus daiktus ir išvažiuoji. Čia kaip šokant su parašiutu iš lėktuvo. Padarei žingsnį ir atgal negrįši. Ramybė. Kelionė prasidėjo. Įdomumo dėlei galima prisiminti ką pamiršai paimti. Mano įsitikinimu yra tik du būtini dalykai: pinigai ir pasas. Visa kita galima nusipirkti (pasą taip pat).

Bet kokiu atveju aš dabar įstrigęs antrame etape -  kiekvienoje kelionėje jis sunkiausias. Dar reikės suskaičiuoti kiek imti cash'o - nuomonės ar veikia vienintelis bankomatas Kurdistane skiriasi.

Gan sunkiai sprendėsi marškinėlių prolema. Gedas kiekvienai mūsų kelionei paruošia žygio marškinėlius - ir patiems smagu, ir gera dovana. Šiais metais kilo problema - jo pasiūlyti sprendimai buvo labai gražūs, bet politiškai neteisingi. Ta prasme, kad turkai suradę tokius marškinėlius iš karto mus pasodintų į kalėjimą už terorizmą. Bet kokios užuominos kad yra tokia tauta - kurdai, Turkijoje laikoma ekstremizmu. Spalvos ir sukelia problemų - raudona PKK spalva, žalia - Irano ir pan. Teko pasirinkti geltonus marškinėlius ir vietoj Kurdistano žvaigždės - alia kalnus (dvi š... krūveles simbolizuojančias Araratą dėl politinių priežasčių atmečiau) 

Na, žodžiu, važiuojam. Trečiadienį sėdint lėktuve jau bus lengviau, o kai išvažiuosime iš Tbilisio link Turkijos prasidės Kelionė. Nuotykis. Nėra jokio griežto plano, užsakytų viešbučių. Kur patiks, ten stosime. Turim palapinę, maisto įrangą, nepražūsim. Kelionė turi būti intriguojanti, nenuspėjama. Jei žinai visas vietas ką matysi ir kur nakvosi ar verta keliauti - viską jau žinai :-)

Be abejo, kažkoks planas reikalingas. Turiu sudaręs kūrybišką planą iki Irako ir patį Irako Kurdistaną. Kaip grįšim - spręsim kūrybiškai. Jei Irakas nepatiks sutrumpinsim kelionę ir patrauksim į Siriją, jei ten užtruksim - teks tiesiai šauti į Gruziją. Kaip visada norisi bent porą dienų kelionės pabaigoje pamirkti jūroje. Atostogos :-)

Va, čia tas planas:


View Iraq 2010 in a larger map

Kelionės metu bandysiu rašyti į šį blogą, kaip pavyks prieiti prie internet'o nežinau :-)
P.S. Atidesnis skaitytojas galėtų pastebėti kad tekste dažnai  trūksta raidės "b". Tai klaviatūros įpatybė, o ne autoriaus nuostata šios raidės atžvilgiu. Įdėkite patys :-)

   

 

Irakas 2010. Pasiruošimo mintys

Jei ankstesnes keliones planuodavau dienos ir viešbučio tikslumu, tai vėliau po truputi leisdavau vis didesnį laisvumą. Praeitą kelionę į Iraną buvo suplanuotas tik įvažiavimas (Turkija) ir išvažiavimas (Azerbaidžanas), Iranas buvo paliktas kūrybai. Šių metų Irakas dar laisvesnis - tik dabar pasitiesęs ant grindų žemėlapį pradėjau planuoti privažiavimą per Turkija. Svarbu, kad surinkta informacija apie Iraką, galvoje susiformavęs įvaizdis ir įdėjos ką reikėtų pamatyti. O kur miegoti surasime - jei ką turime palapinę.

Be abejo, kurdai - fantastiška tauta, su jais draugavome ir Irane. Irako Kurdistane yra daug jezidų - labai įdomi religija ir papročiai. Dar klajokliai piemenys. Kurdų sukilimo prieš Irako režimą pėdsakai.

Susiradau per LP forumą pora keliautojų australų kurie nusprendė kad teisinga gyvenimo vieta yra Irakas (Kurdistanas) ir įsikūrė Suleimanijoje. Pragyvenimui įkūrė turistinę kompaniją ir vežioja ekstremalus. Pergyvena kad ir Iraką (Kurdistaną) ateina turizmo industrija. Sakė, kad savarankiškai keliaujančių su savo automobiliu dar nebuvo sutikę,  pažadėjo parūpinti vietinius gidus ar bent pasirūpinti saugumu. Gan teisingas pastebėjimas buvo kad kalnuose nakvojant reikia žinoti vietas, nes dar ne viskas išminuota. Sutarėm kad reikalą aptarsime prie bokalo Suleimanijoje.

"Echo Moskvi" skaičiau dviejų rusų "čiuvų" kelionę į Kurdistaną. Nuotraukos su komentarais fantastiškos - labai padėjo mintyse susikonstruoti aplinką kur būsime. Jie porai valandų buvo nuvažiavę ir į Kirkutą - mažiau pavojingą miestą kaip Mosul. Šiaip Mosul ir Kirkut skaitomi pavojingiausi  miestai Irake ir matyt įeina į pavojingiausių pasaulyje teritorijų penketuką. Susirašiau su dar pažįstamu iš pasiruošimo Iranui irakiečiu (svarstėme grįžti per Iraką). Papasakojojo kad nuvažiuoti į Kirkutą galima, nėra taip baisu kaip pasakojama. Yra ne kartą vežęs. Vežė ir tuos rusus. Sutarėme  5 USD už minutę Kirkute. Rusai mokėjo dvigubai daugiau :-) Žiūrėsim kūrybiškai vietoje.

Bilietai jau yra, su Laima išskrendame birželio 2-ą. Teks nuimti mašiną nuo įskaitos, nuvažiuosime vienai dienai į Kisishevi pažiųrėti kaip naujas namelis su WC ir dušu. Iš ten - tiesiai į Turkiją. Priešsieną pernakvosime Abastumani - laai patiko. Per Vale į Turkiją. Turkijoje greičiausiai bus trys nakvynės iki irako. Važiuosime pro Van ežerą, kurdų gyvenamos teritorijos ir labai gražios vietos. Kalnai, perėjos apie 3km aukščio. Turėtų būti gražu. Į Iraką turėtume įvažiuoti apie 8-9 birželio. Ten apie 8 dienas, toliau į Kapadokiją ir prie Viduržemio jūros. Atsipalaiduoti. Tada atgal prie Juodosios jūros, per Sarpi į Gruziją. Ten sutiksime Vaidotą su kompanija, su jais grįšim į Tbilisį ir jiems paliksim mašiną. Ir namo :-(

Blogai turėti planus visai kelionei. Geriau tik pradžiai.

Kelionė artėja, bandysiu pastoviai rašyti. Spėju kad pavyks talpinti pranešimus ir iš Turkijos. Kiek žinau, Irake tai bus kebliau. Sekite blog'ą. Kelionė prasideda :-)

 

Straipsnis apie Gruziją "Kelionėse ir Pramogose"

Na va, gegužės mėnesio "Kelionės ir Pramogų" numeryje pasirodė mano straipsnelis apie Gruziją. Sudarytas http://www.kvoseliai.ltwiki puslapio pagrindu. Kai rašiau neatrodė kad tiek daug, į K&P pateko gal tik trečdalis. Gaila, kad neįdėti Gijos piešiniai, žemėlapis... Labiausiai gaila kad neįdėta nuoroda į wiki puslapį kur tą informaciją galima būtų susirasti... na nieko, pamoka kad procesą reikia kontroliuoti. Susitrimas galioja, ir jei seksis rašyti turėtų išeiti atskiras kelionių vadovas po Gruziją.

Dabar jau reikia galvoti apie vasaros pasivažinėjimą. Birželio 4-tą skrendam į Gruziją, šių metų tikslas - Irakas, jei užteks laiko pavažiuosim į Siriją ir Jordaniją. O gal apsiribosime Kapadokija. Be griežto grafiko, poilsinė kelionė :-) Vizų ant sienų nereikės, turėtume pravažiuoti...

Gruzija

Su Laima balandyje smagiai pabuvome Gruzijoje. Oras buvo saikingas, bet vyno kaip visada buvo daug. Bazavomes Kisishevyje, supratome kad ten jau tapome savi:

• nieko  nusipirkti nebeišeina nes draugai;
• vakarus praleidžiame pasisėdėjimuose su kaimynais

Labai smagu, per ilgesnį laiką gal pavargtum. Tikiuosi kad kaimynai irgi...
Vistiek suspėjome pasivažinėti. Pradžioje patraukėme į Pankisį slėnį. Vietos fantastiškos ir egzotiškos. Dalis gyventojų tai buvę čečėnų kovotojai, išėję į atsargą ir tapę taikiais Gruzijos piliečiais. Statuso pakeitimas nepakeitė išvaizdos: barzda, megzta kepuraitė ir kamufliažinė uniforma. Vaikšto be automatų, bet fotografuotis atsisako. Pakilę aukščiau ir įvažiavę į saugotinas teritorijas truputi apturėjome offroad'o važiuodami upelių vagomis. Nepersistengėme, nes gaila mašinos. Tikrai verta nuvažiuoti, kaimai tikrai egzotiški, Laima padarė puikią nuotrauką kur aš tvirtinau kad nieko neišeis :-)

Dar dviem dienom suvažinėjome į Vašlovani nacionalinį parąk. Vat ten jėga, tokio kaifo seniai nebuvau patyręs. Kažkas panašaus į safari (jame nesu buvęs) - važiuoji kalnais ir pievimis kur nori, pezažas fantastiškas. Vietoje kelių upelių vagos. Gruntas minkštas, akmenukai maži, labai komfortiška lėkti. Toks lyg ir ekstrymas, bet labai komfortiškas. Nakvynės namukuose minkštose lovose su WC ir lyg dušu. Važiavome dviem džipais - aš su laima ir Gia, ir Otaras su draugais. Vieningai nutarėme kad dviejų dienų per mažai ir reikės pakartoti. Na man tai viena iš įdomiausių vietų Gruzijoje, keista kad retai lankomų.

Na ir tarpuose tarp kelionių ir vyno gėrimo teko užsiimti  praktiškais dalykais. Pradėjome amžiaus statybą Kisi namelyje - tualetas ir WC. Su Laima supirkome unitazą, vandens šildytuvą, dušo kabiną ir pan. ir draugai pažadėjo kad iki birželio pradžios pastatys priestatėlį kur visa tai bus įrengta. Tada visus skaitančius šį blogą galėsiu pakviesti į svečius :-) 

Pabaigiau straipsnelį apie keliavimą po Kachetiją ir pridaviau į "Keliones ir Pramogas". Deja, sakė kad tik 7 puslapius gali skirti todėl puikūs Gia piešiniai nepateks... Originalią medžiagą galite pasižiūrėti http://www.kvoseliai.lt 

Jei padėsite rašymu ar patarimais turėtų pavykti ir pilnas kelionių vadovas po Gruziją

Užgavėniški pasiautėjimai Žemaitijoje

Vasario 16 kaip tik išpuolė ir antradienis, ir užgavėnės. Tokios progos nesinorėjo praleisti, todėl gal 20 galvų išsinuomavom autobusiuką ir su slidėmis, rogėmis, būgnais ir karštu vyneliu patraukėme į Žemaitiją. Tris dienas keliavom, šėlom o per užgavėnes mūsų Džiudžibaro delagacija (visi negrai) siaubė Platelius. Mat mūs mylimas karalius pasiuntė jam 15-tos žmonos paieškoti, o net iki Džiudžibaro atėjo žinia kad žemaitjs miargs papinystos ale subinystos. Mūs nuotykius aprašė Linas "Kelionių ir Pramogų" kovo numeryje. Jau galima nusipirkti.

Vis vakarais rašau į http://www.kvoseliai.lt kelionių vadovą po Gruziją. Jau galima ir paskaityti :-)

Naujas mano kelionių puslapis

Praeitą sekmadienį, sukaupęs savo  žinias, paleidau naują kelionių wiki. Rašyti blog'e didesnį tekstą yra gan nepatogų, todėl panorau wiki. Įsigijau atskirą serverį kurį galėsiu pats tvarkyti. Po truputį pabandysiu ten sukelti visus savo pasakojimus, išblaškytus po įvairius forumus.

Kodėl wiki: kaip rašiau, esu pasižadėjęs parašyti kelionių vadovą po Kachetiją, kuris galėtų peraugti į kelionių vadovą po Gruziją. Tokiam darbui reikia kolektyvo,wiki šiam reikalui labai tinka. Kviečiu visus prisijungti prie kūrybos.

kokia situacija dabar:

• blog'o įrašus apie Kachetiją perkėliau į wiki. Blog'e jų nebeliko. Sekančią savaitę užsiimsiu rašymu;
• į wiki perkėliau Irano blog'o įrašus, juos truputi papildžiau ir paredagavau. Blog'e skaityti gan nepatogu (iš apačios į viršų), o wiki  tik vienas puslapis. Deja, kolkas neužteko laiko teisingai perkelti nuotraukas. Gal vėliau sutvarkysiu kad būtų  gražūs thumbs vedantys į didesnės rezoliucijos nuotraukas. Man tekstas patinka.
• Irano blog'o perkėlimas kažkaip man užėmė beveik keturis vakarus... 
• laiko labai trūksta...

Jaučiu, kad labiausia ko pasigesiu perkėlęs pasakojimus į wiki, tai Jūsų reakcijos. Rašyti tik sau nėra labai įkvepiantis užsiėmimas. Man tai labai svarbu - dėkingas už kiekvieną komentarą - pasijaučiu pamalonintas. Deja, wiki anoniminio komentavimo nebus - reiks prisiregistruoti. Nepatingėkite. Galite komentuoti ir čia. Norintys prisijungti prie Gruzijos kelionių vadovo kūrimo ypatingai laukiami. Puiki šalis. Pasidalinkime savo patirtimi - kur apsistoti, ką pamatyti. Ar bent pataisykite tekstą. Nesikuklinkite. Tai nekomercinis projektas. Darome sau. Draugams. Keliautojams.


Na, wiki  pasiekiamas šiuo paprastu adresu http://www.kvoseliai.lt

Naujas "Kelionių ir Pramogų" numeris

Šį šeštadienį nusipirkau 12-tą "Kelionių ir Pramogų" numerį su savo interviu. Nesitikėjau, bet viršelį puošia Laimos nuotrauka iš mūsų kelionės į  Iraną - sėdi Urmijos ežere ir laukia kada pakils vanduo. Tada kažkur išplauks. Sąžiningai pasakysiu, bet man tai labiausia patikusi nuotrauka iš mano ciklo apie Iraną. Smagu kad ir KiP nuomonė sutapo.

Įkvėptas pasisekimo pagaliau patalpinau Irano kelionės nuotraukas Picasa. Jos geresnės kokybės ir jų daugiau daugiau negu šiame bloge. Jei kas norėtų pilnos kokybės nuotraukų, parašykite.

Kelionių vadovas po Gruziją

Praeitą sekmadienį smagiai pakalbėjome su žurnalo "Kelionės ir Pramogos" žurnalistu Vytautu Nosevičiumi (Vytai, dar kartą dėkui už žurnalus :-) ). Man jau seniai knieti mintis kad reikėtų (puikus žodis!) paruošti arba straipsnių rinkinėlį ("Kelionės ir pramogos"?), arba knygutę "Keliaukime į Gruziją". Iš mano patyrimo tipiškas keliaujančių  ten klausimas: noriu praleisti 2-3 savaites Gruzijoje, ką pamatyti, kiek kainuos, ar saugu ir pan. Reikėtš į tą klausimą atsakyti. keliaujančių ten daug ir, mano nuomone, daugės.

Nemanau kad reikėtų išradinėti dviratį, Lonely Planet ar Rough Guide formatas pilnai tiktų:

• įvadinė medžiaga (kaip keliauti);
• pagrindinių turistinių rajonų aprašymas su nakvynių adresais; 

Žurnalinis variantas:

matyt išeitų straipsnių ciklas per 2-3 numerius su paveiksliukais (nuotraukomis). Turiu nemažai savo Gruzijos paminklų ir gamtos nuotraukų. Jei trūktų mano bičiulis Gia (jis gidas ir fotografas, fotografuoja albumams) duotų kiek reikia. Nieko nekainuotų.

Kad medžiaga būtų naudinga keliautojams reikėtų įdėti žemėlapiukus su pažymėtais objektais. Google maps Gruzijos žemėlapių nėra. Yra tokia firma GeoLand Tbilisyje, užsiiminėja žemėlapiais. Turi paruošiusi skaitmeninį Gruzijos topografinį žemėlapį, ant jo pagrindo daro turistinius popierinius ir navigacinį žemėlapį Garminui. Esu pas juos buvęs, normali publika, gal ir pavyktų susitarti kad duotų projektui rajonų gabaliukus. Mainais gal būtų galima pasiūlyti reklamą žurnale arba bandyti su jais sutarti per Gruzijos ambasadą.

Knyginis variantas:

Su Lonely Planet arba Bradt gidais galima konkuruoti tik kaina ir kalba. Jie kainuoja apie 70lt, o mums būtų gerai sutilpti į 20 litų kad knygą pirktų.

Kitas dalykas kad knyga turėtų būti maksimaliai kompaktiška ir lengva, kad neužimtų vietos kuprinėje. Kiekviena kelionė turi du etapus:

• planavimas
• keliavimas

Planavime nuotraukos labai gerai, kad tave patrauktų ten nuvažiuoti. Bet kiekvienas padorus žmogus šiuo metu turi internetą
Keliavimo metu nuotraukos tik papildomas svoris. Jau išsirinkai ką žiūrėsi ir reikia žiūrėti.

Kad suderinti šiuos dalykus matyt protinga būtų knygą "skelti" į dvi dalis: nuotraukas su minimalia informacija patalpinti internete, popierinėje versijoje tik pateikti informaciją kuri bus reikalinga kelionėje.

Žemėlapiai: kad nereikėtų brangios spalvotos spaudos galima pateikti schemas su keliais ir objektais. Turiu toki Azerbaidzano guide: puiku, viskas aišku. Reiktų tik surasti kas nupieštų.

Turinys
Bendra informacija. Kaip patekti (AirBaltic?), pinigai, mikriukai, mašinų nuoma, kursas. Dalį informacijos galima kūrybiškai nusirašyti iš LP

Tbilisis.  Nakvynė. Kainos. Ką pamatyti: sernije bani, Sardone, Rustaveli, skansenas. Turiu gerą bičiulę Maja (menotyrinkė), išleidusi porą kelionių vadovų po Tbilisi (vokiškai ir angliškai, turiu). Yra maršrutų schemos. Gal pavyktų sutarti kad panaudoti.

Kachetija. 2-4 dienų kelionė (David Goredzi, Signaxi, Telavi, Ikalto, Gremi, Alaverdi, Nekresi, Lagodekchi NP  etc)

Gruzinų karo kelias  (Ananuri, Kazbegi, Truso)

Svanetija

Kchevsureti, Tusheti (ekstremalams)

Rača

Polsis prie jūros (Kobuleti, Batumi -Adžarija)

Boržomi, Vardzija

Na čia diskusijų objektas ką įtraukti, ko neįtraukti. Daugumoje vietų esu keliavęs, galiu padėti parašyti. Mano bičiulis Gia pažadėjo suteikti informaciją kurios reikės (kur apsistoti, kiek kas kainuos etc)

Realizacija: čia reikėtų grupelės dalyvių. Patogiausia būtų užkurti ar pasinaudoti kokiu wiki servisu kad tekstus būtų galima bendrai redaguoti ir bendrauti. Žiemos mėnesiais vakarai ilgi, veikti labai nėra kas gal ir padarytume gerą darbą :-)  Aš siūlausi padėti kuo galiu nemokamai.

Na, reikia apsispręsti darom ar ne?

Georgian valleys in Turkey. 2010. Planning a journey

It seems that we decided where we will go next year. And what a team will be. Our team:

• Vytas
• Laima
• Gia
• Tamriko

Duration aproximately 2 weeks, planning to start in the beginning of June from Tbilisi. What we want:

• to visit Georgian villages and churches in the Georgian valleys in Turkey (Northeastern Anatolia);
• to visit Iraq (Iraq Kurdistan);
• to spent some time near Black sea; 

I collected interesting points in that region from The Rough Guide to Turkey and put on google map:


Žiūrėti Georgian valleys inTurkey. 2010 didesniame žemėlapyje

OziExplorer žemėlapiai

Įkyrėjo mėnesiais siųstis rusiškus genštabinius žemėlapius iš Poechali ir poto juos pririšinėti. Nusipirkau:

• Kaukazas (Gruzija, Armėnija, Azerbajdžanas). Gruzija nuo 1:50 000, kitos šalys nuo 1:100 000;
• Turkija (nuo 1:100 000);
• Sirija (nuo 1:100 000);
• Livanas (nuo 1:100 000);

Rusai buvo daug nupaišę :-)

Jei kam reikia rašykite. Juos dalinti galima nemokamai, pinigus ima už siuntimą (traffic).

Iranas 2009. Pasakojimas apie kelionę Mokslų Akademijos Turistų Klube

MATK mane pakvietė papasakoti apie kelionę į Iraną sekantį penktadienį, lapkričio 20 d. 17:30

Klubo adresas: Gynėjų g. 4. Nuo Nacionalinės bibliotekos eiti į priešingą pusę nuo Seimo, praėjus bromą pasukti į kairę, pirmos durys ir leistis į rūsį. Atmosfera demokratiška, visi laukiami.

Išsiuntinėtas laiškas:
================================
Mieli Mokslų Akademijos Turistų klubo nariai ir jų draugai:

Š.m. lapkričio 20 dieną (penktadienį), 17.30 val.

kviečiame į klubo vakarą „Automobiliu po Iraną“.

Vakaro pranešėjas – keliautojas Vytas Statulevičius, kuris šią vasarą
automobiliu keliavo po Kaukazo šalis.

Pagrindinis kelionės tikslas - aplankyti rečiau lankomas šiaurės Irano
provincijas: Irano Azerbajdžaną ir Irano Kurdistaną.
Kelionė vyko gana "aštriu" laiku - per Irano Prezidento rinkimus.
Kelionė prasidėjo Tbilisyje, keliautojai važiavo per Turkiją, Iraną,
sugrįžo į Gruziją per Azerbajdžaną.
Kelionės maršrutą galimą pažiūrėti http://kvoseliai.blogspot.com (birželio
ir liepos įrašai).

Vakaras įvyks mūsų klubiečių ir draugų lėšomis atnaujintoje-suremontuotoje
(tai Klubo narių įnašai ir Jūsų 2-procentiniai Sodros pervedimai klubui)
Klubo salėje, esančioje Vilniuje, Gynėjų g.4.

Pasibaigus kelionių įspūdžiams pakviesime išgerti tradicinį arbatos
puodelį ir apžiūrėti suremontuotas Klubo patalpas.

Iki pasimatymo klubo vakare.

Su pagarba,
MATK valdyba

Iranas 2009. Kelionė baigta

Kiekviena kelionė susideda is kelių etapų: pasiruošimo, kelionės ir grįžimo.

Pasiruošimas. Kaip ir kiekviename reikale čia daugiausia intrigos. Nežinai kas tavęs laukia todėl tikiesi pačių didžiausių nuotykių.

Kelionė. Keliauji ir mėgaujiesi kad ne darbe. Dvejonės: smagu ir dabar, ir norėtųsi pasidalinti įspūdžiais su draugais. Bet kokiu atveju tai ne visiškai tai ko tikėjaisi (čia aišku priklauso nuo fantazijos pasiruošimo etape) :-)

Grįžimas. Kelionė baigta. Bandai apmastyti ką matei, tai papasakoti draugams ir sudėlioti nuotraukas. Tada supranti ko nenufotografavai (jei nėra nuotraukos, tai nieko ir nebuvo, tiesa?). Po kiekvieno pasakojimo kalba darosi vis sklandesnė ir kelionė įspūdingesnė :-) Tai kompensuoja antro etapo trūkumus ir pasakoji tai ko tikėjaisi :-)

Tada visuo tai bandai pasidalinti Internetu (o gal kas nors perskaitys?). Va kaip tik šitą etapą baigiau. Šiame bloge tik ką patalpinau kelionės žemėlapį (žr. liepos mėnesio įrašus). Kelionės aprašymą rusų kalba patalpinau

rusiškame Forum Vinskogo

gruziniškame Nukri forume

Taip kad su Iranu lygtai viskas baigta, reikia pradėti ruoštis sekančiai kelionei :-)

P.S. Visada smagu sulaukti kokia nors reakciją, kad ir paprastą "nuostabu", "puiku" ar net "pilns šūds, autors loozers"

Rudeninė kelionė į Gruziją

Na, prieš žiemą dar norisi pasišildyti. Rugsėjo pabaigoje pavyko susiorganizuoti laisvas dienas ir su Laima sulakstyti į Gruziją. Priežastis rimta: Kisishevyje reikia surinkti derlių (graikiškus riešutus ir funduką) bei paplaukioti jūroje.

Ruduo šiais metais Gruzijoje atėjo kokiu mėnesiu anksčiau. Prie jūros planavome važiuoti kartu su Gia ir Tamriko, bet perėjose iškritęs sniegas sujaukė Gijos planus ir jam teko užsiimti su savo įstrigusiais turistais. Išvažiavome prie jūros tik su Tamriko. Kvariati guesthous'e susitikome su keturiomis šauniomis sibirietėmis iš Rusijos. Šauniai praleidome laiką, nors būti šešių energingų ponių kolektyve nebuvo taip lengva :-)

Įspūdžius su nuotraukomis galima pažiūrėti Nukri forume

Ta pačia proga galiu pasiūlyti kitus savo pasakojimus patalpintus gruziniškame Nukri forume

Nostalgiškos kelionės po Gruziją - trumpi pasakojimai apie keliones į įvairius Gruzijos rajonus

2008 metų kelionė į Tušeti - ekstrymas

2007 metų kelionė i Khevsureti - viena iš įdomiausių vietų Gruzijoje

2007 metų kelionė į Svanetiją - klasikinis Gruzijos turistinis perliukas

Beveik tie patys pasakojimai buvo patalpinti ir populiariausiame Rusijos turistų forume forum Vinskogo. Iš esmės tas pat kaip Nukri, gal truputi paredaguoti Rusijos publikai:

2008. Kelionė į Tušeti + Gruzija po karo

2007. Kelionė į Kxevsureti

2007. Kelionė į Svanetiją

Marius LTV laidoje "Labas Rytas"

Marius parašė kad rytoj (ketvirtadienį) jo laukia LTV "Labas Rytas" laidoje. Pusę aštuonių pradės grimuoti kad tiktų TV :-), pasirodyti ekranuose turėtų apie 8:10. Pasakos apie mūsų kelionę į Iraną. Straipsnis apie kelionę LR priede "Gyvenimo Būdas" turėtų pasirodyti šeštadienį.

Pasakojimas apie Iraną "Lietuvos Ryte"

Vakar beveik 2 valandas kalbejausi su LR korespondente Ernesta apie Iraną. Jei mano požiūris (pasakojimas) patiks, yra šansas kad jis pasirodys LR priede 'Gyvenimo būdas'. Kai pasirodys pranešiu. Tarp daugybės klausimų buvo vienas kuris suintrigavo: "ar buvo nesaugumo jausmas Irane". Iš tiesų ne toks paprastas klausimas. Atsitikti gali viskas: susirgti, pargriūti ir ką nors nusilaužti, pakliūti į policiją. Bet tai viskas sprendžiama: draudimas, ambasados telefonai etc. Kelionėje automobiliu didžiausią problemą kelia pats automobilis. Tokiose šalyse automobilis biurokratijos požiūriu yra vertinamas žymiai labiau negu žmogus. Automobilis paklius į avariją ar rimtai suges ir pats pakliūsi į biurokratinę pelkę. Automobilis laiku neišvežtas iš šalies, pasibaigusi tavo viza ir akyse ima mirgėti kalėjimas ir daugybė $$$ kyšių. Kelionėje bijai ne žmonių, o valstybės biurokratinio aparato (sistemos). Su žmonėmis galima susitarti, su įstatymais žymiai sunkiau ir brangiau...

Toliau rašau įspūdžius ir publikuoju originalia data. Dar daug liko, ir, be abejo, įdomiausi pasakojimai ateityje :-) Bet norisi dar pasidžiaugti ir vasara - pagrybauti, pasimaudyti. Na, žodžiu, nauji pasakojimai pasirodys su pertraukėlėmis :-)

Marius ir ėmė rašyti

Kitokį požiūrį galima pamatyti Mariaus blog'e. Tiksliau, gal ir tą patį požiūrį tik išreikštą visai kitais žodžiais. Susidėlios įspūdžiai kaip mozaika. Mariaus blogą rasite čia:
http://blog.delfi.lt/neboisia/

Jau Vilniuje

Vakar sėkmingai grįžome. Mėginimus ką nors parašyti numaldė miegas :-) Su rašymu iš Irano irgi kilo problemos:

• stipriai pavargdavau bei vėlai stodavome nakvynei. Pavalgius griūdavome miegoti;
• internet'o kavinių nelabai gausu (mačiau vieną);
• ir šiaip kur buvo Internet'as jis buvo blokuojamas dėl rinkimų ir porinkiminių riaušių. Net SMS žinutę tik po keleto bandymų pavykdavo išsiųsti.

Taigi priežastys rimtos :-) Pabandysiu dabar sudėlioti mintis ir parašyti kelionės ispūdžius.

Ačiu už komentarus!

Iranas 2009. Keliones zemelapis

View Iran 2009 in a larger map

Iranas 2009. Kelionė. Gruzija. Pabaiga.

Kelionė baigiasi, prasideda reabilitacija. Vynelis, alutis ir įvairiausi valgiai - reikia atstatyti balansą organizme. Tai vadinasi civilizacijos malonumai. Kisishevyje įsigygu keptuvę, ponios pirmą kartą iškepa kiaušinienę. Pasirodo jos moka!



Traukiame prie jūros. Nepatogu grįžti į Lietuvą su musulmonišku įdegimu. Beto sveika atmirkti jūroje ir gerai nusiprausti. Pakeliui pilna įvairiausiu gėrybių.







Įsikuriame pas draugus guesthouse Kvariati.



Geriam vynelį terasoje, apačioje jūra. Aplink apelsinų ir citrinų sodai. Galima pasiskinti. Nors birželio pabaiga, bet sezonas dar neprasidėjęs. Vietiniams šalta: oras tik apie +28C, vanduo apie +24. Keistuoliai.






Kviečia Rezo. Su mumis nori pasikalbėti. Nusileidžiam. Senukų pora. Ponia Ona 1963 metais ištekėjo už gruzino. Gyveno ir dirbo Lietuvoje iki 1977, poto išvažiavo į Gruziją. Subyrėjus Sovietų Sąjungai ryšiai nutrūko: nebepavyksta susiskambinti. Laima užsirašo duomenis ir pažada surasti giminaičius. Labai smagūs žmonės - puikiai pasėdime. Pasirodo Rezo, pas kurį apsistoję, kaip ir turi lietuviškų ryšių - jo dukra ištekėjusi už Onos anūko...

Prie jūros reikia atvažiuoti porai dienų. Tada vertini kiekvieną minutę: maudymąsi jūroje, restoranėlį, vynelį ir net popietinį miegą. Iranas bando susidėlioti galvoje.



Grižtant į Tilisi be abejo užsukam į Džvari pasigerėti vaizdu



Sėdime pas Tbilisyje pas Gia terasoje. Laima išmoko daryti riešutų padažą ir mokino Tamriko iškepti kažkokį įmantrų pyragą. Kelionę pradėjome ir baigėme čia, pas draugus. Taip gerai, kad norisi stabdyti laiką. Ši kelionė baigėsi, reikia pradėti galvoti apie sekančią.



Planų daug. Kai negavome Irano vizos aš jau buvau sudaręs atsarginį maršrutą: Turkija, Irakas (Šiaurės), Sirija, Jordanija. Kitas variantas: su Gia važiuoti po gruziškus kaimus Turkijoje. Arba į Turkmėniją. Arba ... Planų daug. Keliauti norisi.

Prisimenu UTK žygeivišką dainą
Kas su mumis nekeliauja
Ilgesys tam širdį griaužia
Sunku naktį, sunku dieną
O Marija Magdalena

Gerų kelionių :-)

Iranas 2009. Kelionė. Azerbaidžanas - Gruzija. Saki - Lagodekshi - Gremi - Kisishevi

Ar miegoti Inturistiniame viešbutyje už 30 baksu ar skylėje už 8 man didelio skirtumo nėra. Aš miegu kaip rąstas - užmiegu dar nepadėjęs galvos. Knarkiu (jei tikėčiau prasimanymais) matyt lygiai tai pat. Bet yra skirtumas ryte. Vietoje purvino koridoriaus išeini į rožių sodą. Nereikia belstis į turgų ir lakstyti ieškant kiaušinienės. Čia nueini į sodą ir atsipūtęs mėgaujasi gyvenimu. Maistas greičiausiai toks pats, bet skirtumas jaučiasi.









Paskutiniai kilometrai iki Gruzijos. Važiuoju namo (namai gali būti ne vieni). kelionės pabaiga visada keista: ir gaila baigti kelionę, ir norisi atsipalaiduoti ir pasidalinti įspūdžiais su draugais.



Privažiuojame Azerbajdžano-Gruzijos sieną. Yra laukiančių mašinų eilė, bet mes su vėliavėlėmis. Privažiuojame prie šlagbaumo. Girdžiu kaip azerų pasienietis į raciją kartoja "diplomat". Suku galvą ratu: suprask kaip nori. Šlagbaumas pakeliamas ir įvažiuojame. Einu forminti dokumenų. Kaip visada atsiranda "žemietis", sovietmečių tarnavęs Šiauliuose. Draugiškas pokalbis su juokeliais. Man paaiškina kad mūsų išvažiamas nurodytas per kitą punktą, kažkur už 400 kilometrų. Bet jokių problemų - dėl "tautiečių" jis viską pats sutvarkys.



Gruzija. Užsukame į Lagodekhi nacionalinį parką. Reliktiniai medžiai, sužymėtos trekingo trasos. Marius suranda upeliuką kur išsimaudyti, mes jo (Mariaus) ilgai ieškome.

Labai smagus kelias, kairėje Alazani upė, dešnėje mažėjantis pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Karšta. Prieš Telavi sukam prie upės: puiki vieta maudymuisi. Šoki į upę ir tave neša greita srovė. Kartoji.

Pagaliau namie, mano Kisishevi namuke. Namie!



Važiuojame pas draugus vakarienei. Ėriukas, baklažanai, vynelis ir smagus draugų pokalbis. Kelionė baigėsi, įtampa dingo ir tave smagioj kompanijoj atpalaiduoja. Na mane labai atpalaidavo, teko vesti :-) Bet kas prieš tokį stalą atsisakys

Iranas 2009. Kelionė. Azerbaidžanas. Shamakhi - Gabala - Saki

Puikiai išsimiegojome palapinėje. Nieko nėra geriau už palapinę su teisingu pripučiamu čiužiniu. Palyginus su Irano "klopovnikų" lentinėmis lovomis tai tikras rojus. Vienintelis trūkumas kad palapinę reikia statyti, o ryte surinkti. Pusryčių kaip visada nevalgėme. Tai darosi tradicija. Turiu įtarimą kad makaronus, sriubas ir lietuviškus mėsos konservus vežiosimės dar daugelį metų. Matau savo klaidą - reikėjo paimti lašinių ir mano taip mėgstamų (kai labai norisi valgyti) tuno konservų. Su ekspresso kava tai būtų nuostabu.









Traukiame kalnais. Akivaizdžiai tai mėgstamos naujųjų azerų vietos. Namo statyba prasideda nuo aklinos tvoros. Kuo tvora aukštesnė tuo reitingas didesnis.

Pasikonsultavę su žemėlapiu nusprendėme nukirsti kampą. Juolab ten vakar matėme apšviestą kelią. Kelias baigėsi labai įspūdinga tvora ir vartais. Išbėga apsaugininkai. Neaišku kas labiau išsigandę. Klausiame - kieno? Rodo į dangų. Suprantame ir grįžtame atgal.



Vaizdai ir vietos puikūs. Norėtųsi paatostogauti, bet Azerbaidžiano muitininkai davė mums tik tris dienas tranzito. Reikia grįžti namo - į Gruziją.



Sustojame Gabaloj. Manau kad kažkokiu būdu šis meistelis susijęs su Prezidentu Alijevu - vyresniuoju. Centras atrestauruotas, yra muziejus ir skulptūra su kostiumu. Vietiniame turguje labai sėkmingai įsigyjy žnyples ir kitokį teisingą inventorių židiniui. Ne visi vietiniai išgali nusipirkti mersedesus. Biedniokai pasitenkina merso ženkliuku ant žigulių.













Pietų kaip visada nevalgėme.

Nakvynei stojame Saki. Labai šaunus miestukas. Vietinis persų karaliukas čia pastatė pilį. Labai gražus Saki senamiestis. Apsistojome karavansarajuje. Kaip supratau jis dar sovietmečiu buvo restauruotas ir įsteigtas Inturisto viešbutis. Už dviejų kambarių numerį sumokėjome 35USD. Ir dar puiki vakarienė viešučio sode. Į kelionės pabaigą imame gyventi prabangiai.







Vakarą pabaigiame su "caj" ir su kaljanu. Viskam vadovauja šaunus vyrukas leidžiantis pasijusti tikrais pirklių trakto svečiais.